Nuotraukomis per 2016-uosius.

Jau kelinti metai turiu blog’e tokią mažą tradiciją – prabėgti nuotraukomis per besibaigiančius metus, mintimis trumpam sugrįžti į lankytas vietas, prisiminti, kas gražaus nutiko. Šiais metais netrūko kelionių, atradimo džiaugsmų ir nusivylimų, buvo netikėtų gyvenimo pamokų. Šiais metais dar kartą kardinaliai pakeičiau savo aplinką (persikrausčiau gyventi į naują žemyną), tuo pačiu pasikeitė mane supantys žmonės ir kalba. Spalvingi metai buvo, tad pačiai visai smagu prisiminti, kuo čia dalinausi su jumis.

Sausis. Nauji metai prasidėjo gyvenant Šveicarijoje. Praeitais metais kalnuose labai ilgai nebuvo sniego, tai nuo pat sausio pradžios tryniau rankomis, žiūrėdama oro prognozes ir laukdama, kada čia pagaliau pasnigs. Tik įsibėgėjus sausiui atidariau savo slidinėjimo sezoną, o pirmajam kartui išsirinkau iki tol nelankytą Engelberg kurortą ir jame esantį Titlis ledyną. Oi, koks saldus būna tas pirmasis kartas kalnuose! Ir kiek džiaugsmo būna po 8 mėnesių pertraukos išsitraukti šviežiai nuvaškuotą snieglentę, keltis keltuvu į kalnus, gėrėtis snieguotomis viršūnėmis ir giliai kvėpti į save žvarbų orą. Sausį visu tuo džiaugiausi dviejuose slidinėjimo centruose: Engelberg ir Zermatt. Apie Engelberg pasakojau čia, o Zermatt gražių žodžių ir nuotraukų negailėjau čia. Jei neskaitėte, užsukite. Tai be abejonės vienas mėgstamiausių mano slidinėjimo kurortų! 😉

Vasaris. Vasarį mano mintys sukosi apie tris dalykus: kelionę, į kurią pirmą kartą išskridau visiškai viena, pasidovanojusi sau bilietus Kalėdų proga į Prahą ( Pati nustebau, kaip man patiko. 😉 pasakojimas ir išsamesnis fotoreportažas čia), puresnio sniego paieškas ( Sedrun, Andermatt, Arosa) ir blog’o perkėlimo į naujus internetinius namus. Aktyvus ir kūrybingas mėnuo buvo!

Kovas. Kovo mėnesį pradėjau pilna lūkesčių, kad laukia nuostabus mėnuo! Mėnesio pradžioje pabuvau pačioje tikriausioje ir gražiausioje šveicariškoje žiemos pasakoje. Tada planavau vieną savaitę paslidinėti su broliu Austrijoje, kitą savaitę nulėkti iki draugų ir kartu paslidinėti Prancūzijoje, vėliau dvi savaites padirbėti, o tada trims savaitėms šauti atostogoms į Kosta Riką. Planas buvo puikiai sudėliotas, tik štai, ėmė ir netikėtai nepasisekė… Kas skaitote blog’ą nuolat, turbūt pamename, kaip pasakojau apie savo nelaimingą nutikimą kalnuose, visą dramą, gelbėjimo operaciją ir visus sujauktus pavasario planus (jei neskaitėte, galite užmesti akį čia). Tas didelis ir skausmingas lūžis gerokai išmušė mane iš gyvenimo bent trims mėnesiams. Visi kelionių planai tuomet ir užsibaigė gulint ant sniego bei laukiant malūnsparnio su medikais. Vėliau tik mėnesio pabaigoje pirmą kartą iškišau nosį kiek toliau nei iki fizioterapeuto ir daktaro kabineto. Tąkart į Ciurichą. Fotoaparato dar nenulaikiau, fotografavau su trikoju, bet galvosi keletas neblogų nuotraukų, galite užsukti čia daugiau pažiūrėti. 😉

Balandis. Balandis buvo skirtas intensyviai reabilitacijai. Mankštos, pratimai ir kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Visą savo gyjimo laikotarpį labai džiaugiausi, kad gyvenu nuostabioje vietoje, tai vaikštinėdama ežero pakrante arba per žydinčius sodus kaskart gaudavau gerą pozityvumo dozę. (Kartą nepatingėjau fotoaparato kartu pasiimti, tai žiedų gausybe dalinausi čia). Vėliau, kai man jau ėmė po truputį gerėti, pasijutau, kad labai jau čia užsisėdėjau. Varydama tokias mintis šalin, paspaudusi po pažastimi savo nulūžusią ranką, kartą su drauge skersai Šveicariją traukiniais ir laivais iki Oberhofen pilies keliavau, o kitą kartą nepatingėjau ir iki pačios Venecijos Italijoje nubildėti.

Gegužė. Gegužę labai džiaugiausi sulaukusi svečiuose mamos, su kuria kartu ir po Keturių kantonų ežerą plaukiojome, ir iki Rigi kalno viršūnės buvome užkilusios, ir iki itališkosios Šveicarijos dalies nuvažiavome. Taip pat gegužę radau, kaip pėsčiomis iki kalno, kurio papėdėje gyvenau, viršūnės galima užlipti (smulkiau čia), o pati įsimintiniausia mėnesio išvyka buvo trumputė kelionė į Prancūziją. Tuomet lankėme nuostabiai gražų Colmar miestelį. Be galo patiko!

Birželis. Birželis prasidėjo gražiomis kelionėmis po Šveicariją (aplankyta Lauterbrunnen krioklių alėja Jungfrau regione ir Verzasca slėnis itališkame Ticino kantone), o baigėsi Nyderlandais. Amsterdame lankiausi pirmą kartą, ir tai buvo trečioji naujai lankoma šalis šiais metais. Įspūdžių tą mėnesį nors vežimu vežk. 🙂

Liepa. Liepą vyko didelis perversmas mano gyvenime. Per tuos mėnesius, kai gydžiausi savo ranką, nutariau, kad reikia judėti gyvenime pirmyn, kad jau pakankamai ilgai užsisėdėjau komforto zonoje. Liepos pradžioje išėjau iš darbo, pasiryžau palikti šalį, kurioje praleidau beveik 2 metus, mintyse ruošiausi naujam gyvenimo etapui, o iki tol pilnai išnaudojau laiką ir apkeliavau didžiulę dalį Šveicarijos. Tiesiog pasinaudojau proga, kad vis dar ten gyvenau, laiko turėjau, tai traukiniais išmaišiau šalį skersai išilgai. Liepos mėnesį kilau į kalnų viršūnes ir ėjau į tarpeklius, plaukiojau ežerų kruizais, lankiau vynuogynus ir Viduramžių pilis, kirtau Alpes vaizdingiausiais traukinių maršrutais, vaikščiojau po miestų senamiesčius ir stengiausi kiekvieną smulkmeną dėtis į atmintį. Šveicarija nuostabi, tikrai džiaugiausi, kad neiškeičiau atostogų ten į kokį pajūrį.

Rupgjūtis. Rugpjūtį palikau Šveicariją ir grįžau mėnesiui į Lietuvą. Kaip aš buvau pasiilgusi namų, šeimos ir draugų! (Apie viską, ką nuveikiau, esu pasakojau pasakojusi čia, tai dar kartą nesikartosiu.) Taip pat rugpjūtį buvau su šeima iki Latvijos pajūrio nubildėjusi. Pirmą kartą, beje! Nors oras ir nelepino, likau labai maloniai nustebinta, kaip braliukai latviai turistų laukia.

Rugsėjis. Ruduo prasidėjo didžiuliais pokyčiais… Seniai norėjau, seniai visiems aplinkui šnekėjau, tai pagaliau ėmiau ir pasiryžau – persikrausčiau gyventi į Australiją. Ir dabar linkėjimų bangas iš čia ridenu. 🙂

Spalis. Didžiausias spalio įvykis (nors ką čia spalio – visų metų) – mano gyvenime visiškai atsitiktinai, tada, kada mažiausiai to tikėjausi, atsirado žmogus, su kuriuo norėčiau keliauti ir į pasaulio kraštą. Kol kas į pasaulio kraštą nekeliaujame, keliaujame po Australiją. Pradedant Mėlynaisiais kalnais ir kengūrų parku. 😉

Lapkritis. Lapkritį atostogavau, daugiausia laiko praleidau Sidnėjuje, tačiau buvau ir už miesto ribų nosį iškišusi. Štai, kad ir čia pasakojau apie Palm Beach, kurį tikriausiai daugelis prisimename iš populiaraus serialo „Be namų negerai“.

Gruodis. Na ir metų galui pasilikau nuostabias atostogas Australijos tropikuose, apie kurias išsamiai pasakojau čia. Dar vienas svarbus dalykas – po ilgų svarstymų ir dvejonių visgi apsisprendžiau likti ilgesniam laikui Australijoje… Manau, pagyvensiu kurį laiką Sidnėjuje, tai mano šilti pasakojimai dar truputį užsitęs. 😉

***

Pradėdama šį įrašą jaučiausi kiek skeptiška ir savimi nusivylusi, kad šiais metais nuveikiau gerokai mažiau nei norėjau. Tačiau dabar žiūriu… Ne tiek jau ir mažai čia visko buvo. Visgi kitais metais linkiu tiek sau, tiek jums skirti daugiau laiko tiems dalykams, kuriuos mėgstame daryti; daugiau kokybiško laiko tiems, kurie mums brangūs; dažniau sakyti „taip“ negu „ne“; daugiau ryžto ir drąsos įgyvendinant idėjas, kurios nedrąsiai sukasi galvoje. Linkiu būti smalsesniems ir atviresniems naujovėms, nes juk niekada nežinai, kur jos nuves. Ir galų gale, kaip ir kasmet, palydint senuosius bei pasitinkant naujuosius, linkiu, gyventi taip, jog paklausti nuoširdžiai ir drąsiai galėtumėte atsakyti:“- Ačiū, gyvenu gerai!“.

***

Bučkiai ir linkėjimai