Praėjusią savaitę šveicariškame dienraštyje perskaičiau, kad šią vasarą čia iškrito tiek kritulių, kiek būna tik kas 10-20 metų. Stebėtis tuo nereikėtų, nes akivaizdu, jog ne tik pas mane, bet visoje šalyje lietus dažnos dienos palydovas. Taip, neturime šiais metais šiltos vasaros, tačiau, kai aplinkui visi tik ir dejuoja, kad „Šiandien lijo tik vieną kartą – t.y. nuo ryto iki vakaro“, aš žvelgiu į tai kiek kitu kampu ir visiems bambekliams sakau:
– Bet juk dabar pats geriausias metas žygiams prie krioklių! Tiek vandens, tokia jėga, ir viskas taip žalia!
Kad mano kalbos neliktų tik kalbomis, pirmadienio rytą pakuoju kuprinę ir judu traukiniu Berno kantono kryptimi. Nes kurgi geresnė vieta rasti įspūdingus krioklius nei žymiajame Lauterbrunnen slėnyje? O beto, dar ir diena puiki pasitaikė, tai naudojuosi proga ir į kelią!
Lauterbrunnen slėnis šimtmečiais buvo laikomas viena iš Šveicarijos gražiausių vietų, o nuo 2001 metų įtrauktas į UNESCO saugomų vietų sąrašą . Šio 7 kilometrų slėnio, esančio Jungfrau regione, nesumaišysi su jokia kita pasaulio vieta. 72 kriokliai, galingai krentantys nuo stačių olų, siekia beveik 300 metrų aukštį ir yra ne tik aukščiausi Šveicarijoje, bet ir vieni aukščiausių visoje Europoje. Per šį slėnį driekiasi takas, kuriuo per metus pražingsniuoja ar dviračiu pravažiuoja daugybė žmonių. Tikra tiesa, kad Lauterbrunnen – viena turistiškiausių Šveicarijos vietų, tačiau dėl to ji nepraranda nė trupučio savo žavesio!
Pats miestelis taip pat pasirodė turintis daug šarmo. Kadangi man kriokliai į objektyvą netilpo, fotografavau juos gyvai akimis ir archyvavau prisiminimų kertelėse, tuo tarpu tradicinės valstiečių sodybos, mediniai namai spalvotomis langinėmis, kiemai, apsodinti gėlynais, varpais skalambijančios Alpių karvutės bei avys taip ir prašėsi į kadrą 🙂
Lauterbrunnen slėnis yra įsispraudęs tarp vienų aukščiausių Europos viršūnių, siekiančių apie 4 km aukštį. Norint pamatyti jį taip, kad visas tas dydis neraibtų akyse, reikėtų pakilti kur nors į viršų. Aš pati traukiniu nuvažiavau iki 1274 metrų aukštyje esančio Wengen kaimelio. Įspūdis puikus: ramu, tylu, aplinkui girdi tik karvių varpelius ir bites, dūzgiančias žieduose. Apie panoramos grožį, atsiveriantį iš bet kurios kaimelio vietos, net šnekėti neverta. Žodžiu, tikra Šveicariška idilė, gaila, kad tiek nedaug laiko turėjau ja pasimėgauti.
Gyvendama Šveicarijoje ir nemažai keliaudama po šalį aš iki šiol stebiuosi ir žaviuosi, kokia ji skirtinga ir savaip įdomi, tačiau Jungfrau regionas su savo snieguotomis kalnų viršūnėmis, valstiečių sodybomis, skęstančiomis žieduose, karvių varpelių skambesiu ir galingu krioklių gaudesiu yra būtent tai, ką man visų pirma nupiešia vaizduotė, pagalvojus apie šią mažutę Alpių šalį. Jei kada svarstysite, ar verta apsilankyti, drąsiai rekomenduoju! 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai!
Nežinau….jaučiu teks kraustytis į Šveicariją 😀 Per daug jau gražu ten!!
Author
Cha cha, bet žinok nesugebėčiau ginčytis, nes pati atvažiavau ir nenorėjau išvažiuoti, tai pasilikau 😀 Labai graži šalis!
Mano svajoniu salis. Vaidute,kuo daugiau keliauk ir dziugink mus nuostabiais vaizdais.
Author
Kai labai labai nori ir dėl to pasistengi, visos svajonės yra išpildomos, tad labai linkiu Šveicariją pamatyti savomis akimis, ne tik per mano nuotraukas! 😉
O man atostogos artėja, tai labai svarstau, ar pasinaudoti progą ir Šveicariją apkeliauti, ar kur nors į pigesnę šalį traukti. Kad ir ką benuspręsiu, nuotraukų pažadu!