Kaip kai kurie žmonės kartais dejuoja ir skundžiasi dėl vėsios ir lietingos vasaros, taip aš visą žiemą apgailestavau dėl šilumos ir sniego trūkumo. Štai, kalendorius jau tuoj tuoj skelbs pavasarį, o pas mane tikros žiemos taip ir nebuvo!!! Mano miestelyje jau kuris laikas žydi snieguolės, ir tuoj skleisis narcizai, žmonės kalba, kad rytais paukščiai čiulba, o sniego čia ( išskyrus du rytus) taip ir nemačiau. Kad neužkluptų liūdesys begalinis, žiemos ir sniego karts nuo karto važiuodavau ieškoti aukštyn į kalnus. Viena tokių paieškos vietų buvo Arosa.
Arosa slidinėjimo centre pirmasis keltuvas atidarytas 1938 metais, tačiau neabejoju, kad per 78 metus šis centras ne kartą pakeitė savo veidą. Praeitais metais, pastačius modernų dviaukštį keltuvą, jungiantį Hörnli ir Undenfürggli viršūnes, Arosa susijungė su Lenzerheide ir iš mielo Alpių miestelio tapo vienu didžiausių Šveicarijos kurortų. Šiandien 225 km trasų turintis centras užima tikrai garbingą vietą šalies žiemos kurortų žemėlapyje. Daugybė trasų, patogiai sujungtų keltuvais, užtikrina įspūdingo dydžio žaidimų aikštelę visokio lygio žiemos sporto mylėtojams. (Nors daugiausia mėlynų ir raudonų trasų. Trasų žemėlapį rasite nuorodoje). Arosa slidinėjimo centras įsikūręs 1739 – 2653 metrų aukštyje, tad galima tikėtis, jog net kovą ten bus užtektinai sniego.
Mano pačios įspūdis apie Arosa geras. Didelis, su gerais keltuvais, kalnų restoranais ir šiokiais tokiais apre ski. Tiesa, šis centras man pasirodė puikiai tinkantis savaitės atostogoms, o ne dienos išvykoms. Vienai slidinėjimo dienai jis tiesiog per didelis ( pirmą kartą be žemėlapio niekaip neišsisukome) ir kaip vienai dienai gan brangus. ( Skipasų kainos čia).
Atvykti į Arosa paprasta tiek traukiniu, tiek automobiliu ( Miestelyje ne problema rasti stovėjimo aikštelę, tačiau stovėjimo kaina dienai 15 Fr.). Turintiems galiojantį skipasą, susisiekimas viešuoju transportu su Lenzerheide nemokamas. Šiaip jau Arosa toks tipinis, jaukus Alpių miestelis, kuriame rasite viską, ko gali reikėti Jūsų žiemos atostogoms. Neturite inventoriaus – netrūksta nuomos punktų. Nemokate čiuožti – yra mokyklų. Pavalgymui restoranų taip pat nepritrūks. Tiesa, čia nerasite pigių viešbučių, tad, jeigu kaina aktualu, siūlyčiau išsinuomoti kokį kalnų namelį keliasdiešimt kilometrų spinduliu.
Aš pati su bičiuliu buvau ten tik vienai dienai, be nakvynės, tad po aktyvios dienos, lakstant trasomis žemyn ir vėl kylant aukštyn, grįžau namo visiškai nusikalusi. Bet tokį nuovargį, kai kūnas pavargęs, o siela džiaugiasi, aš mėgstu. Tai byloja, kad buvo dar viena graži ir aktyvi diena Alpėse. Tyliai džiaugiuosi, kad ne paskutinė. Kovo mėnesį vieną savaitę važiuosiu slidinėti į Austriją, o kitą – į Prancūziją, tad brūkštelsiu dar turbūt ir iš ten 😉
P.S. Sklando gandai, kad nuo birželio vėl atsiras tiesioginiai skrydžiai Vilnius – Ciurichas. Tikiuosi, tai paskatins daugiau žmonių aplankyti šią nuostabią šalį, ir šios trumputės centrų apžvalgos kažkam bus naudingos.
***
Bučkiai ir linkėjimai,
