– Tai ką veiki, kai nedirbi? – paklausia kone kiekvienas, mane sutikęs kur nors miestelyje.
– Na, skaitau knygas, žiūriu filmus, eksperimentuoju virtuvėje, truputį mokausi, einu pasivaikščioti…
Taip, einu pasivaikščioti. Kai visiškai neplanuotai išėjau tokių ilgų, priverstinių atostogų, prie kompiuterio sėdėti kiaurą dieną nenoriu, o aktyviai judėti negaliu, nelabai daug veiklos man ir belieka, tiesą sakant… Guodžia bent tai, kad sunkiai įsivaizduočiau geresnę vietą reabilitacijai. Tikrai! Jau beveik metai prabėgo nuo tada, kai atsikrausčiau pagyventi į Šveicariją, prie Keturių kantonų ežero, ir ką aš galiu pasakyti… Man vis dar kasdien čia labai gražu! Ir nuostabus ežeras čia pat, ir baltuojančios Alpės kitoje pusėje, ir vis vešliau žaliuojantys kloniai netoliese. O štai dabar, kasdienių savo pasivaikščiojimų metu, kaip niekad pastebiu, kaip pavasarį gamta bunda, kurie medžiai greičiau sprogsta, kur magnolijų žiedai didesni, kurie vaismedžiai jau žydi, kurie dar tik pumpurus mezga. Kada gi šiaip tokius dalykus pastebėsi? Be galo džiuginantis dalykas tas, kad aplink Weggis miestelį yra daugybė sužymėtų pasivaikščiojimo takų, besidriekiančių į visas puses. Mano mėgstamiausi vingiuoja arba palei ežerą arba į kitą pusę – pro valstiečių sodybas ir sodus. Jei palei ežerą išpuoselėti gėlynai veši, pakrantėse švartuojasi baltutės jachtos, savaitgaliais iš miestų suvažiavę žmonės lėtai asfaltuotais takučiais vaikštinėja ir Prosecco taures po palmėmis restoranų terasose kilnoja, tai tuo tarpu žinsgniuojant per kaimuką aplinkui skamba karvių ir avių varpeliai, lemena lamos, loja šunys, kudakuoja vištos, o daugybė medžių žydinčiom šakom moja, bylodami apie tikrų tikriausią pavasarį. Ir net nežinau, kas man patinka labiau. Patinka tiek viena, tiek kita! Tačiau šį kartą fotoaparatą pasiėmiau į pasivaikščiojimą po kaimą. Buvo toks nuostabus vakaras, kad tos pavasarinės gaivos norėjau ir Jums pasiųsti! 😉
Buvimas gryname ore labai gerina nuotaiką! Ir nieko nekainuoja! Prisiminkite tai po darbų ar bent jau savaitgalį 😉
***
Pavasarinė
Pirmoji žaluma pati gražiausia – tokios sodrios žolės kaip pavasarį daugiau niekada nebūna 😉
Author
Tikrai taip! Akys kasmet džiūgauja! 🙂
Vyšnių žydėjimas man primena vieną gražią gegužės dieną Lietuvoje 🙂 Ir superinė malkų sukrovimo idėja – kada nors bus panaudota. Smagių tau tokių išvykų ir nepamiršk mūsų paerzinti su nuotraukomis 🙂
Author
Tikrai primena… 😉 Tik tas vyšnių žydėjimas čia visu mėnesiu anksčiau.
Nepavadinčiau to kažkokia išvyka, tai vienas iš kasdieninių mano pasivaikščiojimų netoli namų, tik šį kartą fotoaparatą įsimečiau į kuprinę 🙂
O Dieve kaip gražu! Negaliu atsižiūrėti.. 🙂
Author
Šis žydintis metas ir man visuomet kažkoks ypatingas. Gaila, kad toks trumpas 🙂
Nepaprastai gražu, nuotraukos tokios tikroviškos, atrodo, kad būčiau ten, beveik galiu užuosti gaivų kalnų orą 🙂 tikiuosi kada nors aplankyti Šveicariją 🙂
Author
Ačiū už komentarą, Kristina, labai smagu, jei pavyko perteikti to vakaro nuotaiką 😉
O Šveicarija tikrai nuostabi, visiems labai rekomenduoju nors kartą aplankyti!
Koks grožis !!!
Author
Pavasarinis grožis 😉