Trys metai Australijoje

Einu šiandien paplūdimiu iš parduotuvės namo, aplinkui zuja vaikai, groja muzika, iš maisto vagonėlių sklinda skanūs kvapai, o dangų raižo daugybė spalvotų aitvarų. Diena saulėta ir vėjuota, Bondi švenčia Vėjo festivalį, visai kaip tą pirmąjį savaitgalį, kai atvykau į Australiją prieš tris metus. Trys metai! Jei kas ir galėjo pagalvoti, kad aš taip ilgai čia užsibūsiu, tai tikrai ne aš.

Kai prieš tris metus po parą laiko trukusios kelionės didžiulis Emirates Airways lėktuvas ratais palietė Australijos žemę, mano širdyje ir galvoje viena per kitą pynėsi emocijos ir jausmai: nuovargis, džiaugsmas, nekantrumas, nerimas, smalsumas, ryžtas, baimė, nuotykių troškulys. Prieš tris metus atvykau į Australiją savo ilgai brandintos svajonės vedama. Visiškai viena, neturėdama nė vieno draugo čia, sunkiai kalbėdama angliškai, tačiau pilna noro pažinti ir prisijaukinti tą tolimą, saulėtą ir vandenyno bangų nuglostytą kraštą. Tuomet leidausi į 5 mėnesių nuotykį ir net nenutuokiau, kad tas nuotykis užsitęs daugiau nei tris metus, per kuriuos bus tiek šilto ir šalto, kad kartais atrodys, lyg kelis gyvenimus bučiau nugyvenusi.

Mano gyvenimas pastaruosius tris metus lėkė tokiais amerikietiškais kalneliais, kad dabar, atsisukusi atgal ir prisiminusi kai kuriais situacijas, truputį savimi didžiuojuosi, žinodama, kokį kelią nuėjau. Jei atvirai, pirmi metai Australijoje buvo tokie, kokių nė prisiminti nenoriu: gyvenimas milijoninio miesto centre, nemėgstamas, prastai apmokamas ir visiškai neperspektyvus darbas, nuolatinis vienišumo jausmas, toksiški santykiai, depresija, ašarų pakalnės, šeimos ir draugų ilgesys. Antrais metais sakiau velniop visa tai, ne to čia atvažiavau, kad būčiau nelaiminga. Antrais metais užsibrėžiau tikslą paversti savo pomėgį pagrindiniu darbu, ką laikui bėgant ir padariau. Antrais ir trečiais metais buvo daug ieškojimo, daug mokymosi, daug darbo su savimi, daug pasimetimo ir kartais nusivylimo, tačiau taip pat pagaliau atsirado jausmas, kad esu tame kelyje, kuriuo ir noriu eiti. ( Taip užsispyrusiai ir gerokai pasistengusi nuo idėjos ir noro su savo maisto fotografija atėjau iki tarptautinių kompanijų, sėkmingos marketingo agentūros, kurioje esu vienintelė užsienietė, ir vieno didžiausių Australijos pramogų portalo).

Mano socialinis ratas gerokai prasiplėtė, savaitgaliai užsipildė trumpomis kelionėmis ar šiaip susitikimais, šypsenomis, smagiais nutikimais, o kartais rimtais ir egzistenciniais gyvenimiškais pokalbiais. Šalia to mano gyvenime atsirado artimas žmogus, kuris visada palaiko, įkvepia, paskatina ir pataria, kai pasimetu tarp visų savo reikalų.

Per tris metus dėl įvairių priežasčių pakeičiau devynias (!) gyvenamąsias vietas, tačiau pastaruosius metus gyvenu ten, kur ir įsivaizdavau save prieš atvykstant į Australiją – 4 minutės pėsčiomis iki vandenyno. Per visus tuos kraustymusis gyvenau su žmonėmis iš 21 pasaulio šalies ( Australijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Slovakijos, Čekijos, Prancūzijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Estijos, Urugvajaus, Brazilijos, Peru, Čilės, Kolumbijos, Japonijos, Tailando, Pietų Korėjos, Filipinų, Pietų Afrikos Respublikos), tai dalintis buitimi su visu pasauliu tapo įprasta. 🙂

Visus tris metus nemažai keliavau ne tik po Australiją, bet ir už jos ribų. 3 kartus buvau parskridusi iki Europos. Vieną kartą su šeima vykome atostogų į Kroatiją, prieš skrendant atgal į Australiją paturistavau Varšuvoje, kitais metais vėl su šeima į Kretą, tada viena likusi ir turėdama kelias dienas Graikijoje prasukau pro Santorini salą, o šiemet visai neseniai į Lietuvą buvau grįžusi.

Dar per pastaruosius tris metus pavyko ištrūkti trumpoms atostogoms į Tailandą, Balį, Vietnamą ir Malaiziją ( visos kelionės buvo atskirai, o ne kartu).

Na ir žinoma, daugiausia keliavau po Australiją, vis galvodama, kad geriausias laikas tą daryti yra tol, kol gyvenu čia, nes atvykti iš Europos galima, tačiau ši šalis tokia didelė, kad per standartines poros savaičių atostogas nieko tu čia nepamatysi. Dalimi tų kelionių dalinausi ir šiame blog’e, tad ačiū, kas skaitėte ir su mano pasakojimais keliavote kartu. 😉 O jeigu neskaitėte visų įrašų, tai žemiau atrinkau įsimintiniausias akimirkas, galite spausti ant nuorodų ir grįžti į vieną kitą pasakojimą. 😉

30 įsimintiniausių akimirkų Australijoje per 3 metus:

• Saulėtekis ryčiausiame Australijos žemyno taške, Byron Bay

• Nakvynė praktiškai paplūdimyje Tasmanijoje

• Pingvinų stebėjimas Melburne

• Pasivaikščiojimas po pavasarinį Sidnėjų, sningant jacaranda ( Atsiprašau, neradau, kaip šie medžiai vadinami lietuviškai) žiedams

• Koalų paieškos nacionaliniuose parkuose
• Viena operetė ir vienas koncertas Sidnėjaus operos rūmuose

• Naujų skonių paieškos Sidnėjaus maisto ir gėrimų festivaliuose

• Pasivaikščiojimas po stalagmitų ir stalaktitų urvus Mėlynuosiuose kalnuose

• Maudynės balčiausio smėlio paplūdimyje Jervis Bay

• Nardymas su rykliais Byron Bay

• Pabėgimas nuo Sidnėjaus žiemos į šiltus Australijos tropikus

• Plaukimas burlaiviu į įspūdingą Whitehaven Beach

• Lindimas po žeme į opalų kasyklą su atokaus miestelio bare sutiktu kalnakasiu

• Slidinėjimas!

• Pusryčiai Fraser saloje kartu su pitonu, susirangiusiu po stalu

• Mokymasis plaukti banglente Bondi Beach

• Kelionė Didžiuoju Vandenyno keliu

• Krokodilų paieškos Daintree upėje ( didžiausias pastebėtas buvo 4.5m ilgio!)

• Aplankytas Frindge festivalis (vienas didžiausių meno festivalių pasaulyje) Adelaidės mieste

• Saulėtekis ir saulėlydis Australijos dykumoje prie Uluru uolos

• Nardymas su žuviukais nemo Australijos Didžiajame Barjeriniame rife

• Maudynės šiltą vasaros dieną po Mermaids kriokliais

• Aplankytas didžiausias Sidnėjaus šviesų festivalis Vivid

• Nakvynė buvusioje koplyčioje, paverstoje į AirBnb, ant uolos, prie vandenyno

• Saulėlydis su draugais Gold Coast paplūdimyje

• Aplankyti 29 nacionaliniai parkai

• Savaitgalio pabėgimai iš miesto

• Nakvynė vynuogynų apsupty, aplinkui šokinėjant kengūroms

• Žygiai po gražiausius Tasmanijos nacionalinius parkus

• Saulėtekiai ten, kur namai, Bondi Beach

Neseniai viena sutikta lietuvė gūžčiojo pečiais, kad gyvendama Australijoje iššvaistė tris metus. Nežinau, aš taip tikrai nesijaučiu. Net jei kartais ir būna labai sunku, o galvoje švilpia nerimo, baimės ir namų ilgesio vėjai, niekada nedvejojau, kad atvykti čia buvo geras sprendimas. Aš Australiją matau kaip pačią geriausią gyvenimo mokykla, kurią praėjus nežinau, kas dar galėtų išgąsdinti. Australijoje aš užaugau kaip asmenybė, Australijoje aš atradau save profesiniame kelyje, Australijoje aš visada jaučiau, kad GYVENU. Ir dažniausiai gyvenu gerai. 😉 Liko dar metai studijų ( O taip, šalia visko aš dar ir studijuoju), o kas bus toliau – vienas Dievas težino. Ką nors sugalvosiu, bet kol kas – dar metai Australijos, dar metai įdomių darbų, projektų, kelionių ir nuotykių. Ačiū visiems, kas skaitote, ačiū, kas su mano pasakojimais keliaujate kartu! 😉

***

Bučkiai ir linkėjimai