23, 05, 2019

Kas pateko į kadrą Balyje

Parašau ir ištrinu. Parašau ir ištrinu. Ir vis nusistebiu, kodėl man taip nesidėlioja mintys apie mano vieną mylimiausių vietų – Balio salą Indonezijoje? Galbūt todėl, kad sunku rašyti apie tai, apie ką kažkada jau esu nemažai rašiusi? O gal todėl, kad skridau ten žinodama, ko tikėtis, ir nors man Balis be galo be krašto patinka, tokios nuoširdžios nuostabos antrą kartą nebebuvo?… O gal dėl to, kad atostogų nuotaikas apniaukė netikėta motorolerio avarija, ir pusę atostogų buvau sukandusi dantis iš skausmo ir gan prastos nuotaikos?… Galbūt visko po truputį, bet apie Balį papasakoti ir bent jau nuotraukomis pasidalinti vis tiek noriu! 🙂 Tai gal aš šiame įraše tiesiog ir prabėgsiu pro nuotraukas bei pasidalinsiu tuo, kas papuolė į mano fotoaparato akutę. 😉 Balis gi nuostabus! Ir tikrai kažkas ten jau buvote, kas ruošiatės, kažkas galbūt tik svajojate ar nedrąsiai planuojate. 😉 Pakurstydama tas svajones ( o kai kam prisiminimus) dalinuosi man labiausiai patikusiomis vietomis:

Atuh Beach, Nusa Penida. Kai su drauge Karolina ruošėmės atostogoms į Balio salą, truputį svarstėme, ar verta nukirpti keletą dienų nuo Balio ir vykti į aplinkines saleles, ar skirti visą laiką tik Baliui. Galiausiai nutarėme į atostogų planus įsprausti Nusa Penida, ir, o dangau, kaip aš dėl šio sprendimo džiaugiausi! Nusa Penida pavadinčiau žavia Balio pussesere, vos 45-is minutėmis greitaeigiu keltu nutolusia nuo didžiosios salos, tačiau kur kas mielesne ir dar taip smarkiai masinio turizmo nesugadinta ( nors akivaizdu, labai sparčiai besikeičianti).

Vos atvykusios į salą, išsinuomavome motorolerį, susiradome savo bungalą ( beje, su puikiu vaizdu į aktyvų Agung ugnikalnį), nusimetėme kuprines ir patraukėme salos tyrinėti. Visą dieną važinėjome vingiuotais keliukais, pakeliui palikdamos kokosinių palmių giraites ir mažus pakrantės kaimelius. Kažkur gražioje vietoje papietavome, vėliau stabtelėjome pakelės šventykloje, kol galiausiai pasiekėme savo kelionės tikslą – Atuh Beach. Šis paplūdimys įspūdingai atrodė iš viršaus ir pareikalavo nemažai jėgų, kol stačiu šlaitu nusiropštėme žemyn… Bet buvo verta! Seniai tokioje šiltoje jūroje besimaudžiau!

Diamond Bay, Nusa Penida. Išsimaudžiusios Atuh Beach, atsigaivinusios vaisiniais kokteiliais, sukaupėme jėgas ir dar kartą užlipome į tokio pat aukščio šlaitą, tik kitoje paplūdimio pusėje ( gerai, kad ten bent jau laiptai buvo!). Užlipusios paėjome truputį tolyn, o ten prieš akis laukė kitas grožis – Diamond Bay. Nuo karščio ir intensyvaus lipimo prakaito upeliai žliaugė veidu, lipti žemyn nebebuvo jėgų ( nes mūsų gi ir šiaip jau laukė vienas lipimas žemyn, o tada vienas aukštyn, nori ar nenori, prie motorolerio grįžti reikėjo), tai mes tik iš viršaus pasigrožėjome. O pasigrožėti buvo kuo! 😉

Nusa Penida, Kelingking  Beach. Kitą rytą pabudau skaudančiu užpakaliu ( nuo sėdėjimo ant motorolerio kratantis per duobes) ir maudžiančiomis kojomis ( nuo lipimo į statų kalną 4 kartus be tinkamų batų), bet tai neatbaidė nuo dar vienos dienos tyrinėjant Nusa Penida. Papusryčiavusios mes vėl šokome ant savo motorolerio ir leidomės skersai salą ieškoti vieno žymiausio, Kelingking, paplūdimio. Paplūdimį rasti be veikiančios navigacijos pasirodė ne taip jau paprasta ( pasiklydome kartą), o kelias iki jo, švelniai tariant, buvo duobė duobėje, o ta duobė dar didesnėje duobėje. Visgi šiaip ne taip atvykome! Deja, leistis į apačią skaudančiomis kojoms ir ant siūlų vos besilaikančiomis basutėmis pasirodė per didelis iššūkis, tai pasivaikščiojome aplinkui ir tiek. Kas dar tik ruošiatės, tai vieta tikrai verta dėmesio! 😉

Ubud. Grįžusios į Balį tą patį vakarą patraukėme į Balio kultūros sostine vadinamą Ubud. Kai buvau ten prieš keletą metų, man tai pasirodė viena jaukiausių ir unikaliausių vietų saloje. Dabar pasirodė viena turistiškiausių. Bet vis tiek patiko. 😉 Apsistojome pačiame miestelio centre esančiuose tradiciniuose svečių namuose, kurių kiemelis labiau priminė šventyklą, iš ryto pašmirinėjome po vietinį turgų, prisipirkome ko reikia ir ko nereikia ( ai žinot, kaip būna, kai merginos išeina apsipirkti…), vėliau aplankėme beždžionių mišką, vakarop patraukėme į restoraną vakaro kokteiliui, o galiausiai pasimėgavome masažais ir pedikiūrais. Žodžiu, diena apie nieką, bet buvo smagu. 😉

Ryžių terasos. Kitą rytą tikslai buvo du: aplankyti gražias ryžių terasas ir kokią didelę, gražią šventyklą. Hmm, jei atvirai, nei su vienu, nei su kitu tikslu nelabai pasisekė. Kai ryte nuvykome į Tegallalang ryžių terasas, saulė buvo per aukštai/per ryški/netinkamoje pozicijoje gražioms nuotraukoms, o visi tie Instagram populiarūs atrakcionai man įspūdžio visiškai nepadarė… Tada dėjau nemažai vilčių į išsirinktą šventyklą, tačiau ir čia nepasisekė: po dviejų valandų kelio, likus vos 15-ai minučių iki kelionės tikslo, paslydome kalnuose su motoroleriu, ir mūsų kelionė užsibaigė atokaus kaimo ligoninės priimamajame. Ups…

Villa Susita. Kad jau atostogos pasisuko visai netikėta linkme, ir iš aktyvių tapo visiškai pasyviomis (čia, kai žengti laiptuką žemyn labai skauda, nes nesulenki kojos, arba įsiropšti į automobilį tampa sudėtinga užduotimi dėl tos pačios priežasties. Ir šiaip šlubuoji, o koja ištinusi taip, kad atrodo ji tikrai ne tavo, greičiau svetimo žmogaus, kur kas už tave didesnio), džiaugiausi, kad bent jau mūsų vila buvo pati geriausia “ligoninė” kokios tik galėtum norėti! Tikrai, jei nekeliauji aktyviai, tai ši vila, esanti Canggu, puiki! (Ir realybėje atrodo dar geriau nei nuotraukose). Pagalvojau, pasidalinsiu AirBnb nuoroda, gal kam bus aktualu. 😉

La Brisa, Canggu. Žvejo trobelės įkvėptas, Echo paplūdimyje įrengtas ( ir vis dar plečiamas) La Brisa klubas man buvo viena labiausiai patikusių vietų Balyje. Taip, jis neturi nieko autentiško, nieko, kas būtų artima Balio kultūrai, tai tėra baras vakariečiams, turintiems pinigų. Bet jūs tik pažiūrėkite, kokio jis grožio! Ant jūros kranto, su baseinu, su visomis tomis pagalvėlėmis, su lemputėmis ir kruopščiai apgalvotomis dekoracijomis… Praleidome ten du vakarus, ir dar grįžčiau.

Veganiškos kavinės. Ką veikti, kai nelabai gali kažką aktyvaus veikti? Tai aišku, valgyti, ką jau čia. Karolina veganė, aš irgi mėsos nevalgau, tai buvo proga aplankyti populiariausias veganiškas kavines. Jei jūs ir jūs prijaučiate vegeratizmui/veganizmui, tai lankantis Balyje drąsiai rekomenduočiau Kynd Community (Seminyak), Cafe Organic (Canggu ir Seminyak), Peloton (Seminyak). Ir ne, ne tik dėl to, kad jos gražios ir populiarios, maistas ten taip pat puikus! 😉

Balis man visada atrodė kaip ta vieta, į kurią galima grįžti ir grįžti, nes ten tiesiog gera. Žinau, kad aš ten buvau ne paskutinį kartą, tai tik laiko klausimas, kada vėl mano keliai pasuks šios jaukios Indonezijos salos link… Bet dabar laikas naujoms kryptims, naujoms kultūroms ir naujiems įspūdžiams. Sekantis pasakojimas – iš Vietnamo! 😉

***

Bučkiai ir linkėjimai



2 responses to “Kas pateko į kadrą Balyje”

  1. Migle says:

    Vaida, tavo nuotraukos, tos tavo nuotraukos! Seilės varva, pavydas (baltas) ima, susižavėjimas su kiekviena auga. Eina sau. Lyg tu pro objektyvą matytum kažką daugiau, plačiau, gražiau nei kiti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


Apie mane

Apie mane

***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: