13, 12, 2017

Vasaros sezono pradžia Jervis Bay.

Tuo tarpu, kai visas šiaurinis Žemės pusrutulis šneka apie žiemą, dalinasi mandarinų ir kalėdinių eglučių nuotraukomis, čia, Australijoje, šiltasis sezonas įgauna vis didesnį pagreitį. Savaitės bėgyje vis dažniau termometro stulpelis perlipa 30 laipsnių, vakarai kur kas ilgesni ( saulė leidžiasi apie 20 val), o ir šiaip vis dažniau ir dažniau norisi į paplūdimį. Truputį keista šnekėti apie vasarą, kai pas daugelį iš jūsų už lango žiema, tačiau kuo gyvenu, tuo dalinuosi, o šiandien noriu papasakoti apie vieną savaitgalio išvyką, kurios metu tariau sau: “Na, dabar tai mano australiška vasara tikrai prasidėjo!”

Važiuoti į Jervis Bay man pasiūlė kartu gyvenanti Valentina. Ruošėsi ji su drauge savaitgaliui, turėjo laisvos vietos automobilyje, tai ir mane pakvietė prisijungti. Šiaip jau, kas skaitote mane dažniau, galbūt pamenate, kad kartą ten jau esu buvusi ir čia blog’e pasakojau, tačiau aš nieko prieš į gražias vietas sugrįžti dar kartą. Juo labiau, kai tos vietos užima dideles teritorijas ir netgi važiuojant ten antrą kartą daug pastangų nereikia, norint surasti kažką naujo.

Taigi vieną saulėtą šeštadienio rytą pajudėjusios iš Sidnėjaus pakrante į pietus, po poros valandų kelio, iš tikro visai netoli mano išgirto Kiama miestelio, stabtelėjome Berry. Berry miesteliu pavadinti sunku, greičiau tai kaimas. Iš pirmo žvilgsnio tai tradicinis australiškas kaimas, tačiau, kai pažiūri atidžiau, jis kitoks nei visi. Čia aktyviai verda turizmas! Šis miestelis vilioja svečius restoranais, kavinėmis, ledainėmis, butique parduotuvėmis, ir visomis kaimo turizmo pramogomis. Apylinkės pasivažinėjimui taip pat labai gražios. Važiuoji sau keliu, pro vieną langą vandenynas ošia, pro kitą vynuogynų eilės driekiasi, dar kiek pavažiavus žalmargės slėniuose ganosi arba neįžengiami miškai ir krūmokšniai veši. Nenuostabu, kad savaitgaliais ten pilna žmonių. Sustojusios Berry visų pirma užsukome į gražių daiktų parduotuvę ( na žinot, vieną iš tų, kur jautiesi tiesiai į Pinterest įžengusi. Apsižiūrėjau ten kuprinę, kurią noriu pirkti, buvau tik internete mačiusi), paskui užėjome į šalia esančią jaukią kepyklėlę, kur išgėrėme po kavos puodelį ( tiesa, maniškis buvo visas puodas. Tik pažiūrėkite, kokio dydžio!). Tada praėjome pagrindine gatve, ir galiausiai įkišau nosį paskubomis Berry miestelio muziejaus ekspoziją apžiūrėti ( paskubomis, nes tokie muziejai, kuriuose atsispindi, kaip seniau žmonės gyveno, kokius buitinius rakandus naudojo, kaip rengėsi, kokiuose lopšiuose vaikus supo ar kaip skalbinius lygino, pasirodė man vienai įdomu. Merginos laukė, kol aš pasikultūrinsiu, tai teko tą daryti gan greitai). Po šio sustojimo, užsidėjusios pliusą kelionės maršrute, pajudėjome toliau.

Kita stotelė Jervis Bay kempingas. Ten neužtrukome. GPS pagalba kempingą radome lengvai, pasistatėme palapines, kad vakare grįžus nereiktų, ir išvažiavome į pajūrį. Jervis Bay yra vos keletas didesnių miestelių. Jei patį pirmąjį kartą buvome Vincentia, tai šį kartą apsistojome šalia Huskinsson, kur pirmąjį vakarą ir praleidome. Turbūt nesuklysčiau vadindama Huskinsson Jervis Bay pagrindiniu turistiniu centru. Čia visos parduotuvės, vaikų žaidimo aikštelės, netrūksta maitinimo įstaigų ir visokiausių turų agentūrų. Neužsisakėme nė vieno iš jų, tačiau iš pakrantėje prišvartuotų laivų buvo akivaizdu, kad populiariausi – delfinų stebėjimas ir jūrinė žvejyba. Pasivaikščiojusios gražia prieplauka, kiek paaikčiojusios, kaip gražu, galų gale patraukėme į paplūdimį, kur ir praleidome likusią dienos dalį. Žinokite, atsidūrus tame paplūdimyje, nieko daugiau ir nebesinorėjo. 😉

Kitą dieną pabudome anksti. Aš visą naktį sapnavau gyvates, tai jau nuo paryčių laukiau, kada tas rytas ateis. Nežinau, ar čia dėl to, kad apskritai pirmą kartą gyvenime viena palapinėje, ar dėl to, kad miegojome Australijos gamtoje, nacionaliniame parke, kur tikrai yra visokių gyvių, labai jauku nebuvo. Bet nieko nenutiko, joks oposumas į palapinę nesibeldė, rytą pradėjome puikios nuotaikos. Ryto planas buvo greitai kavinukėje papusryčiauti ir eiti pasivaikščioti The White Sands Walk taku, o tada jau gražiausių paplūdimių maudynėms ieškoti. Su tuo taku tai, tiesą sakant, kažkaip apsiskaičiavome. Tikėjomės, kad jis bus kur kas trumpesnis, tačiau nuėjome 10 km (čia pirmyn-atgal) ir vis tiek palikome dar kokius 4 neįveiktus iki savo norėto tikslo. Na, bet užtat pakeliui gražiausių vaizdų prisižiūrėjome. Nežinau net kaip tą grožį išreikšti, atrodė, vienas užutėkis už kitą gražesnis! Na ir aišku, visur takučiai, poilsiautojai dviračiais važinėja, pakrantėse palmės šakomis moja, viskas žydi, o spalvos ir kontrastai akyse raibsta.

Po netikėtai užsitęsusio pasivaikščiojome grįžome į mašiną ir tiesiu taikymu į Hayams Beach, kuris tituluojamas kaip balčiausio smėlio pasaulyje paplūdimys ( na, bent jau į Guinness rekordų knygą kažkas sugebėjo jį taip įrašyti), o ten jau pramogos aiškios: žydrutėlė jūra ir gaivinančios bangos! Pirmą kartą šią vasarą maudžiausi jūroje, nenorėdama išlįsti, todėl ir sakau, kad tai buvo mano vasaros atidarymas. 🙂 Valentina sakė – tai pats gražiausias paplūdimys, matytas jos gyvenime. Aš taip drąsiai nešnekėjau, nes tų paplūdimių esu mačiusi ne vieną ir ne dvi dešimtis, tačiau, kad tikrai labai gražus – nesiginčyjau. 😉

Po šio paplūdimio sekė dar vienas, ir dar vienas, galbūt ir dar vienas… Kol saulė ėmė slėptis už horizonto primindama, kad mūsų savaitgalis baigiasi, laikas namo. Iki Sidnėjaus laukė beveik 3 valandos kelio. Iš Jervis Bay kišenėse parsivežiau kelias saujas smėlio, plaukuose vandenyno sūrumą, o paširdžiuose nuojautą, kad laukia šauni, ilga vasara. 😉

***

Bučkiai ir saulėti linkėjimai



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: