Dažnam Lietuvos keliautojui Varšuva yra tolimesnės kelionės pradžios ar pabaigos stotelė.Pati ne kartą kėliau sparnus iš kaimynų oro uosto, ne išimtis buvo ir šį kartą. Kadangi skristi į Australiją iš Lenkijos pasirodė kur kas pigiau nei iš Vilniaus, bilietus pirkau Varšuva-Doha-Sidnėjus, o važiuodama pro šalį po šeimos atostogų Kroatijoje, Lenkijoje palaukti savo skrydžio ir pasilikau. Beto, pagalvojau, kad niekada nesu čia buvusi ( buvimas oro uoste juk nesiskaito), tai kodėl gi nepasinaudojus proga ir neaplankius dar vienos šalies sostinės? Kas žino, gal patiks?
Vos atvykusi galvojau, kad eisiu į muziejus ir koncertus. Vėliau pasijutau, kad visai aš tam nenusiteikus, o eiti vien tam, kad pliusiukus susidėliočiau, nemačiau prasmės. Visgi, kad jau ten buvau, labai norėjau bent senamiestį apžiūrėti, pamatyti, kas ten iš jo likę ar nelikę, tai vieną rytą po pusryčių savo hostelyje ten ir patraukiau.
Mano hostelis buvo miesto centre, netoli centrinės traukinių stoties, iš tikro visai šalia ikoninio miesto statinio – 44 aukštų kultūros ir mokslo rūmų ( aka Stalino dovanos Lenkijai). Šis pastatas dažnai internete susilaukia ne pačių gražiausių epitetų dėl savo dydžio, formų ir akivaizdaus netikimo aplinkai, tačiau nepaisant to – tai didžiausias kultūros židinys mieste. Kultūros ir mokslo rūmuose yra įsikūrę 4 teatrai, 1 kino teatras, 2 orkestrų salės, 3 muziejai ir pagrindinis Varšuvos turizmo informacijos centras. Čia ir pradėjau savo pasivaikščiojimą po miestą – turizmo informacijos centre, susirinkdama žemėlapius ir lankstinukus, bei planuodama, kur eiti.
Tiesą sakant, žinodama, kad 85 procentai Varšuvos Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriauta, kažkodėl niekada nesvajojau jos aplankyti. Mano išankstinė nuomonė apie šį miestą buvo labai siaura. Įsivaizdavau, kad Varšuva – tai daugiau mažiau sovietmečiu dvelkiantis, nykus industrinis miestas. Ir kaip man gėda buvo prieš save pačią už šias mintis, nupėdinus iki senamiesčio. Kai 1944-aisiais naciai bombardavo miestą, nekas iš to teliko. Vėliau teko gerokai pasistengti, norint jį atstatyti (Truputis dokumentikos apie rekonstrukciją, jei domina, čia). Taip, jis nėra autentiškas, tačiau lenkai gi nekalti, kad jų istorija tokia skausminga. Senamiestis atstatytas kiek daugiau nei prieš 50 metų ir atstatytas pagal senus paveikslus. Kaip jiems tai pavyko? Manau, labai neblogai! Bent jau aš tai likau maloniai nustebinta. Iš tikro buvo smagu leistis į lėtą pasivaikščiojimą siauromis gatvelėmis, per aikštes, prie barbakano, fotografuoti spalvotus fasadus, prisėdus ant suoliuko parke valgyti ledus ir klausyti gatvės muzikantų. Buvo kiek netikėta palyginti, kiek daug panašumų tarp Varšuvos ir Vilniaus, nes daugelyje vietų jaučiausi lyg vaikščiočiau po Pilies gatvę. Tik turistinius lietuviško maisto restoranus pakeičiant lenkiškais.
Šis apsilankymas Varšuvoje man buvo malonus atradimas, nes pasirodo, ir Lenkijoje yra ką pamatyti, o turint galvoje, kad tai taip paprastai pasiekiama (Girdėjau gandus, kad Wizzair paleido naują kryptį Vilnius – Varšuva!), nepalieku nuošaly ir tvirtinu, jog šis miestas gali būti puiki savaitgalio kryptis iš Lietuvos. (Na, žinote, tais atvejais, kai norisi trumpų atostogų, tačiau joms nėra laiko arba pinigų (arba ir viena, ir kita)). Skyrusi porą dienų sau, viena vaikštinėdama po miestą labai aiškiai susidėliojau mintis galvoje, ko noriu iš savo gyvenimo grįžus atgal į Australiją. Apsistojusi hostelyje susipažinau su keliais keliautojais iš skirtingų pasaulio pakraščių ir vakarais mėgavausi įdomiais pokalbiais prie arbatos puodelio. Neskubėdama pasidariau keletą darbų, kuriems taip ir nesugebėjau rasti laiko (o gal noro) per atostogas. Ar bereikia kartoti, kad šios kelios dienos pas kaimynus man tikrai patiko? 🙂
Beje, turistaudama Varšuvoje išbandžiau vieną svetainę, kurios dėka mano paskutinę minutę išsirinktas hostelis kainavo pigiau. Patikrinau – veikia! Papasakosiu rytoj plačiau 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
Man Varšuvai normaliai pamatyti reikėjo savaitės. Mano mylimiausios vietos yra Lazienki ir Willanow parkai.
Author
O man ten savaitė tikriausiai prailgtų, nebent į daug renginių eičiau. Savaitgaliui pats tas! 🙂
įdomu, aš beveik savaitę buvau Varšuvoje komandiruotėje, ir ten mes irgi atseit po mokymų po miestą vaikščiojom, bet daugumos dalykų , kurie tavo nuotraukose – neatpažįstu… 🙂 Aišku, gal prisidėjo tai kad mūsų ekskursijos prasidėdavo jau temstant. Bet tavo foto labai simpatiškai miestas atrodo! 🙂
Author
Ačiū, Astut 🙂 Šiaip jau norėjau ir vakare išeiti pafotografuoti, tačiau kai dieną nuėjau iki senamiesčio pirmyn-atgal, antrą kartą kojos tuo pačiu maršrutu nebenešė. Palikau kitam kartui. Kažkaip įtariu, kad į Varšuvą dar teks gyvenime užsukti ne kartą.