Jau kelinti metai turiu blog’e tokią mažą tradiciją – prabėgti nuotraukomis per besibaigiančius metus, mintimis trumpam sugrįžti į lankytas vietas, prisiminti, kas gražaus nutiko. Šiais metais netrūko kelionių, atradimo džiaugsmų ir nusivylimų, buvo netikėtų gyvenimo pamokų. Šiais metais dar kartą…
Kai paskutinį kartą pasakojau apie savo saulėtas atostogas Australijos tropikuose, trumpindama tekstą neįtraukiau jokios naudingos informacijos, padėsiančios susiplanuoti kelionę. Atsiprašau, jei šis įrašas pasirodys be loginės sekos, tenoriu perkelti keletą pastabų iš popierinės užrašų knygelės ir palikti jas internete. Juk…
Prieš atvykstant į Australiją manęs ne kartą klausė, ar nebijau krokodilų, ryklių, didžiulių vorų, mirtinai nuodingų gyvačių ir visų kitų pavojingų gyvių. Kiekvieną kartą, išgirdusi šį klausimą, abejingai trukteldavau pečiais: „- Juk būsiu Sidnėjuje! Sidnėjus didelis miestas, nemanau, kad ten…
Kiekvienas miestas turi savo paradinę pusę. Tą gražiąją, kuria didžiuojasi, kurią svečiams parodyti nori, kurią atvirukuose atvaizduoja. Kažkur tai aikštės, puoštos ištaigingais fontanais ar skulptūromis, kažkur painūs senamiesčių labirintai su pasislėpusiais jaukiais restoranais, kažkur modernizmu alsuojantys pastatai. Tuo tarpu Sidnėjaus…
Žinote, gyventi milijoniniame mieste prie vandenyno, kai gali bet kada savaitės vidury prieš paskaitas nulėkti iki paplūdimio, smagu, tačiau iki savaitgalio to miesto šurmulio taip atsikandi, kad jau kokį ketvirtadienį imi kurti planą chuliganą, kur čia iš jo ištrūkus… Gerai,…
Kaip manote, 2 mėnesiai tai čia daug ar mažai? Aš niekaip negaliu suprasti, nes iš vienos pusės atrodo, kad kątik atvykau į Australiją, iš kitos pusės jaučiuosi čia praleidusi kone pusę gyvenimo. Tuo tarpu kalendorius rodo aiškiai – į Sidnėjų…
Na, tai kas mieliausias gyvūnėlis Australijoje? Jei neatspėjote iš pirmo karto, esu tikra, pataikysite iš antro! Kas kas? Aha, kengūros! 🙂 Pamatyti šiuos gražius sterblinius žinduolius norėjau seniai, tačiau norėjau pamatyti ne šiaip bet kur, o gamtoje, ten, kur jos…
Ankstus savaitgalio rytas. Žadintuvą ignoruoju iki paskutinės minutės (aha, kaip netikėta…), tada paskubomis lekiu, skubu ir žinoma… vėluoju. Visą kelią pykstu ant savęs, bet iš galvos vis tiek neišeina mintis : „Tebūnie vėliau, bet šiandien į kalnus vis tiek nusigausiu!“.…
Aš niekada nebūčiau pagalvojusi, kad išauš ta diena, kai pasakysiu, kaip man gaila, jog dabar ne ruduo. Aš juk niekada nebuvau rudens mėgėja. Dažniausiai ruduo man asocijuodavosi su šaltu vėju, lietumi, vilnonėmis kojinėmis, daug arbatos ir šildymo sezono pradžios laukimu.…
Karšta saulė, baltas smėlis, šiltos bangos ir mėlynas dangus. Turbūt taip daugelis įsivaizduoja tolimąją Australiją. Ar ji tokia ir yra? Taip, tačiau tikrai ne milijoniniame mieste… 🙂 Tačiau gera žinia ta, kad norint prie to žydro vandenyno ( tiksliau Tasmanijos…
Aš niekuomet negalėjau apsispręsti, kas aš esu: labiau miesto ar gamtos žmogus. Šiaip jau aš labai mėgstu miestą. Kad jūs žinotumėte, kaip aš kartais pasiilgdavau miesto gyvenimo, gyvendama mažuose kurortuose! Pasiilgdavau teatro, kino, įdomių renginių, workshop’ų, įvairių žmonių, koncertų, susitikimų…
