Mes taip dažnai laukiame kažkokių didelių dalykų savo gyvenime, kad užmirštame vertinti tuos mažuosius, iš kurių paprastai ir susideda pilna mozaika. Ne kartą pagavau save, kad lyg ir kirba noras ką nors papasakoti, bet vis numoju ranka: “- Aaai… Na…
– Sveika sugrįžusi į Tailandą, – tariu pati sau, lėktuvo ratams palietus nusileidimo taką Pukete (Phuket). Atvykimo salėje manęs jau laukia kiek anksčiau atskridęs draugas, tad ilgai nesiglėbesčiavę šokame ant motorolerio ir vėlyvo, tačiau miegoti dar nesiruošiančio, Puketo gatvėmis nubirbiame…
Nelabai seniai, kalbėdama per Skype su geru draugu, gavau velnių. Kurgi aš dingus, kur prapuolus, kad nei blog’ą rašau, nei Instagram’e nuotraukomis dalinuosi, nei Facebook’e reiškiuosi?… Iš tikro tai niekur aš nedingus, viskas man gerai, tiesiog šiuo metu mano gyvenime…
Jau kelinti metai turiu blog’e tokią mažą tradiciją – prabėgti nuotraukomis per besibaigiančius metus, mintimis trumpam sugrįžti į lankytas vietas, prisiminti, kas gražaus nutiko. Šiais metais netrūko kelionių, atradimo džiaugsmų ir nusivylimų, buvo netikėtų gyvenimo pamokų. Šiais metais dar kartą…
Kai paskutinį kartą pasakojau apie savo saulėtas atostogas Australijos tropikuose, trumpindama tekstą neįtraukiau jokios naudingos informacijos, padėsiančios susiplanuoti kelionę. Atsiprašau, jei šis įrašas pasirodys be loginės sekos, tenoriu perkelti keletą pastabų iš popierinės užrašų knygelės ir palikti jas internete. Juk…
Prieš atvykstant į Australiją manęs ne kartą klausė, ar nebijau krokodilų, ryklių, didžiulių vorų, mirtinai nuodingų gyvačių ir visų kitų pavojingų gyvių. Kiekvieną kartą, išgirdusi šį klausimą, abejingai trukteldavau pečiais: „- Juk būsiu Sidnėjuje! Sidnėjus didelis miestas, nemanau, kad ten…
Kiekvienas miestas turi savo paradinę pusę. Tą gražiąją, kuria didžiuojasi, kurią svečiams parodyti nori, kurią atvirukuose atvaizduoja. Kažkur tai aikštės, puoštos ištaigingais fontanais ar skulptūromis, kažkur painūs senamiesčių labirintai su pasislėpusiais jaukiais restoranais, kažkur modernizmu alsuojantys pastatai. Tuo tarpu Sidnėjaus…
Žinote, gyventi milijoniniame mieste prie vandenyno, kai gali bet kada savaitės vidury prieš paskaitas nulėkti iki paplūdimio, smagu, tačiau iki savaitgalio to miesto šurmulio taip atsikandi, kad jau kokį ketvirtadienį imi kurti planą chuliganą, kur čia iš jo ištrūkus… Gerai,…
Kaip manote, 2 mėnesiai tai čia daug ar mažai? Aš niekaip negaliu suprasti, nes iš vienos pusės atrodo, kad kątik atvykau į Australiją, iš kitos pusės jaučiuosi čia praleidusi kone pusę gyvenimo. Tuo tarpu kalendorius rodo aiškiai – į Sidnėjų…
Na, tai kas mieliausias gyvūnėlis Australijoje? Jei neatspėjote iš pirmo karto, esu tikra, pataikysite iš antro! Kas kas? Aha, kengūros! 🙂 Pamatyti šiuos gražius sterblinius žinduolius norėjau seniai, tačiau norėjau pamatyti ne šiaip bet kur, o gamtoje, ten, kur jos…
Ankstus savaitgalio rytas. Žadintuvą ignoruoju iki paskutinės minutės (aha, kaip netikėta…), tada paskubomis lekiu, skubu ir žinoma… vėluoju. Visą kelią pykstu ant savęs, bet iš galvos vis tiek neišeina mintis : „Tebūnie vėliau, bet šiandien į kalnus vis tiek nusigausiu!“.…
