Jau kelinti metai iš eilės švenčių laukiu ten, kur Kalėdinių mugių tradicijos siekia šimtus metų. Viduramžiais prasidėjusios vokiškai kalbančiose šalyse ( Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, šiaurės Italijoje) taip pat rytinėje Prancūzijos dalyje, vėliau išplito visoje Europoje. Kalėdinės mugės paprastai prasideda kartu su…
– Hey, bet juk šiandien jau žiema! – šypsena nuo ausies ligi ausies, lyg būčiau didžiausią atradimą padariusi. – Tai kad dar nelabai, tu pažiūrėk pro langą, – šypsosi draugas vairuodamas, į mane turbūt net nepažvelgęs. – Tai čia beveik…
– Nėra blogo oro, yra bloga apranga, – trypčiodama prie degalinės su puodeliu kapučino ir šniurkščiodama nosimi bei kišėnėse pakaitomis šildydama rankas kartoju tai it uoliai išmoktą mantrą. Tuo pačiu priduriu pati sau, kad apsirengusi aš gan šiltai, batai taip…
Būna kelionės planuotos ir spontaniškos. Būna tos, kurioms ruošiesi, domiesi šalimi, istorija, kultūra, lankytinais objektais ir įdomios veiklos galimybėmis, iš anksto susidarai sąrašą, apmąsčiusi, kokių daiktų reikės ir ką galbūt dar reikia nusipirkti. Bet būna ir tokios kelionės, kai nusiperki…
„Gyvenimas per trumpas, kad nieko įdomaus neveiktum, o pasaulis per gražus, kad jo nepamatytum“, – sakau sau kiekvieną kartą, kai kyla pagunda tiesiog nieko neveikti ir pratinginiauti visą dieną namuose. Dar vienas šaunus laisvadienis, dar viena nuostabi diena kalnuose. Mielai…
Na ir kas, kad šis rytas prasidėjo labai anksti. Na ir kas, kad miegojau vos keletą valandų. Na ir kas, kad manęs laukia kelionė autobusu ir trimis traukiniais į vieną pusę, o paskui tiek pat atgal. Šiandien aš važiuoju į…
Kai nuo pat ryto už lango apsiniaukę bei niūru, o pro langą matai tik sunkius debesis, kabančius virš ežero paviršiaus, gali pasirodyti, kad ateinanti diena nežada nieko gero. Tiesa, ne kartą esu girdėjusi, kad šiose apylinkėse debesuotumas labai dažnas reiškinys,…
Kai iš lėto į kalnus leidžiasi saulė, nutviekstama klonius auksine šviesa, kai žolė žėri visa savo atspalvių gama, kai krenta rasa ir aidi avyčių varpai, kai nutįsta šešėliai ir nurimsta aviliai… Suprantu, kad gamtoje aš jaučiuosi išties nuostabiai! Beveik eilėraštis…
Tai, kad uždaryti keltuvai, protingai ir atsakingai mąstančiam žmogui turėtų būti įspėjimas, kad yra tam rimta priežastis. Trims lietuvaičiams, žūtbūt norintiems užkilti į kalną suplanuotam dienos žygiui, tai tebuvo menkutis trugdis, privertęs iš Morschach miestelio centrinėje Šveicarijoje pavažiuoti keletą kilometrų…
„Once a year go someplace you’ve never been before“ – pasakė kadaise Dalai Lama, o aš labai jau sąžiningai šio paraginimo laikausi. Ką čia kartą per metus – aš kone kas mėnesį naujų vietų ieškoti išsiruošiu… 🙂 Ir būna gi…
Ak, tos gaivios vasaros naktys, kuomet tyliai į ausį šnopuoja išdykėlis vėjas, kuomet kurkia varlės ir čirpia žiogai; paryčiais krenta ant žemės rasa, o tu mėgaujies nakties gaiva… Daugybę kartų, važiuodama dviračiu ežero pakrante po darbo namo, fotografavau ją akimis, archyvavau…
