Na ir užderėjo čia pas mane kelionių pastaruoju metu! Turbūt taip ilgai pasąmonėje nešiojausi mintį, kad paliksiu Australiją gegužę, jog užkišau kovą taip, lyg tik keliauti čia ir tebūčiau atvykusi… Bet aš nesiskundžiu, keliauti man juk patinka. Ypač, kai pavyksta…
Truputį dvejojau, ar apie šį savaitgalį pasakoti, ar ne, nes Hunter Valley jau kaip ir esu buvusi bei šiame blog’e rašiusi anksčiau, tačiau visgi nutariau, kad tai buvo seniai, o dabar dar ir keletą patarimų turiu, kaip praleisti čia puikų…
Tai ką, ir viskas? Tiek tos vasaros ir tebuvo?… Visai nesupratau, kaip ji čia taip greitai prabėgo. Bet čia turbūt kad ir kur begyvensi, ta vasara kaip trumpa, taip trumpa ( gal nebent išskyrus tropikus 🙂 ). Labai tikiuosi, kad…
Byron Bay nuo pat pirmojo apsilankymo man buvo lyg meilė iš pirmo žvilgsnio. Dar tada, kai pirmąjį kartą skridau su drauge, bėgdama nuo žiemiškos Sidnėjaus darganos, sakiau, kad tai turbūt mano vieta, nes patiko man ten viskas: jaukus miestelis, kavinių…
Žinau žinau, žadėjau naujame įraše apie savo gan artimą pažintį su Australijos rykliais pasakoti, bet padarykime trumpą petrauką nuo kelionių ir paplepėkime šiaip apie šį bei tą. Labai seniai mėnesio apžvalgas rašiau, o sausis jau pasibaigė, tai kaip ir laikas…
Ar žinojote, kad didžiausia pasaulyje smėlio sala yra Australijoje? Tiesą sakant, aš nežinojau iki tol, kol savo kalėdinių atostogų metu pati joje neapsilankiau. Apie Fraser Island buvau girdėjusi kokį šimtą kartą ar daugiau, nes tai viena iš tų vietų, kurios…
– Vaida, ar viskas gerai? – šūkteli man iš viršaus draugas. – Aha! Aš tik iš lėto… Žingsnis po žingsnio, neskubėdama… – Būk atsargi! Pakopa po pakopos, stipriai besilaikydama į kopėčias, leidžiuosi tamsiu opalų šachtos tuneliu gilyn, kur apačioje jau…
Savaitgalio pabėgimai iš miesto turi neįtikėtinos magijos. Atrodo, sukiesi kaip voverė mieste tarp visų savo reikalų, lyg ir viskas gerai, tačiau po kurio laiko imi jausti, kad lyg motyvacijos mažėja, lyg pavargsti greičiau, lyg nuotaika dažniau apsiniaukia… Gerai, kad save…
Ne kartą ir ne du esu sakiusi, kad nors man be galo patinka Sidnėjus, kaskart labai džiaugiuosi iš jo trumpam ištrūkusi. Į kokį gražų pakrantės taką, į kalnus, į vynuogynus, į kaimą – bet kur. Labai džiaugiuosi, kad turiu aplink…
Šis įrašas turėjo jus pasiekti birželio gale. Arba liepos pabaigoje. Arba bent jau rugpjūčio pradžioje… Vis rašau pasakojimus galvoje, tačiau prisėsti prie kompiuterio ir iš tikro viską ant lapo išdėstyti kaip neturiu laiko, taip neturiu. Sukuosi išsijuosusi tarp visų savo…
Trečiadienio rytas. Buriniam katamaranui skrodžiant Koralų jūros bangas, sėdžiu ištiesusi kojas ant denio, gurkšnoju žalią arbatą, akimis lydžiu uolėtus salų krantus, su kur ne kur įsiterpusiais atokiais paplūdimiais, ir vis dairausi, ar nepamatysiu banginių, migracijos sezonas juk jau prasidėjęs. Netrukus…
