Yra Šveicarijoje vieta, kur pavasaris ateina greičiau. Kur saulės daugiau. Kur žiemos šiltesnės. Kur palmės linguoja ir kur daugelis pailsėti važiuoja. Kai pirmą kartą apsilankiau itališkajame Šveicarijos Tičino ( it. Ticino) kantone prieš porą metų, jau tada jis mane sužavėjo…
Gan dažnai po vienos ar kitos kelionės sulaukiu Jūsų žinučių su kažkokiais trumpais, konkrečiais klausimais. Gerai, jei kelionė buvo kątik, ir viskas šviežiai guli galvoje. Daug sunkiau, jei tie klausimai iškyla pasikuitus po senus mano įrašus… 🙂 Kad nereikėtų man…
Na ir kas galėjo pagalvoti, kad balandžio pabaigoje, kai praktiškai jau gerą mėnesį mėgavausi tikru, šiltu ir žydinčiu pavasariu, teks pasidžiaugti, jog žieminių megztinių ir batų dar nespėjau nugrūsti kur nors aukštyn į nepasiekiamas lentynas? Į Šveicariją sugrįžo žiema. Ir…
Prisipažinkite, nors kartą keliaudami tikrai esate sau pažadėję, kad kada nors, galbūt progai pasitaikius, sugrįšite į vieną ar kitą lankomą vietą. Taip? Na, bent jau man taip yra buvę ne kartą ir ne du… Kai kurios vietos iki šiol kantriai…
– Tai ką veiki, kai nedirbi? – paklausia kone kiekvienas, mane sutikęs kur nors miestelyje. – Na, skaitau knygas, žiūriu filmus, eksperimentuoju virtuvėje, truputį mokausi, einu pasivaikščioti… Taip, einu pasivaikščioti. Kai visiškai neplanuotai išėjau tokių ilgų, priverstinių atostogų, prie kompiuterio…
„Tam, kad atrastum daug nuostabių dalykų, nebūtina nusibelsti už jūrų marių“ – priminė man neseniai sesė, tai aš pastaruoju metu sau nuolat tai ir kartoju. Veju mintis į šoną, kad šiuo metu turėčiau būti Kosta Rikoje sumerkusi kojas į šiltą…
Pastaruoju metu internete praleisdama daugiau laiko nei paprastai, pastebėjau visai šaunią tendenciją – lietuviškoje blogsferoje nauji tinklaraščiai dygsta kaip grybai po lietaus! Vajei, anksčiau tikrai tiek nebuvo! Tiesa, juos panaršius neretai per veidą nuvilnija nusivylimo šešėlis. Dar vienas veido kremo…
Visi žinome, kad skirtingos vietos mus veikia skirtingai. Vienas, atrodo, įsimylime iš karto, kitas reikia prisijaukinti… Mano santykiai su Ciurichu ( vok. Zürich) nuo pat pradžių buvo kažkokie komplikuoti. Ne, tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Priešingai. Nežinau, gal turėjo…
Pavasaris – atsinaujinimo metas. Tai metas, kuomet dažnas iš mūsų, radęs laisvo laiko minutę, ima tvarkyti tai, kas per žiemą užsigulėjo, apaugo dulkėmis, rūšiuoti, kas pasidarė nebereikalinga ir neaktualu. Iki šiol pavasarinis tvarkymas man asociavosi su namų ir spintų tvarkymu,…
O būna kartais, kad ima ir nepasiseka… Nusisuka sėkmė ir pašvilpk tu jai į uodegą. Dabar, kai galvoju, juk tiek kartų esu nuo kalno kūlverščiais nusiritus, bet visus tuos kartus kelias akimirkas pagulėjau, kol susivokiau, kad rankos, kojos ir galva…
Vakar buvo ta diena, kurios laukiau visą žiemą. Snieguota ir saulėta! Truputį ironiška, kad jos sulaukiau tik pirmąją kovo dieną, tada, kai pavasaris kalno apačioje jau kuris laikas šnopavo į nugarą. Atrodo, vos užvakar vedžiodama šunį ( deja, ne savo)…
