• Vaida

    Posts by this author:

    Nuotraukomis per 2013-uosius.

    Kai besibaigiantys metai skaičiuoja savo paskutines dienas, turbūt ne vienas iš mūsų susimąsto, kokie gi jie buvo, ką gero atnešė, kuo pradžiugino, ko išmokė. Šiandien aš taip pat mintimis bėgu per netolimus prisiminimus, ir žinot?… Galiu pasidžiaugti, kad prabėgo dar…

    Share:

    Kūčios šveicarų šeimoje.

    Vyrauja nuomonė, kad šveicarai uždari žmonės. Ypač gyvenantys kalnuose. Dažnai sakoma, kad jie bus labai mandagūs svetimiems, bet jokiu būdu neįsileis į savo ratą. Galbūt dar per trumpai esu šioje šalyje, kad galėčiau tą patvirtinti arba paneigti, bet manau, prabėgo…

    Share:

    Kai ateina šventės.

    Kai namai pakvimpa imbieriniais sausainiais, mandarinais  ir karštu vynu, kai rytais norisi ilgai gulėti susisupus į minkštą apklotą ir panirus į įdomią knygą, kai per radijo grotuvus nesiliauja skambėti Kalėdinė klasika, kai dairydamasi pro langą vis lauki šventinio stebuklo, sniego,…

    Share:

    Mano kaimas.

    Mano kaimas mažas kaimas. Curaglia miestelis, esantis Graubünden kantone, Surselva regione, turi vos apie 400 gyventojų. Turistų čia labai mažai, nes tėra vienintelis viešbutis su dešimčia kambarių, kuriuose galima atvykus apsistoti. Restoranas taipogi tėra vienas, užtat jame sukasi visas veiksmas,…

    Share:

    Labas, Šveicarija, štai ir aš!

    Du lėktuvai, trys traukiniai, ir pro langą akis jau džiugina snieguotas Alpių peizažas. Kiek nerimavau, kaip aš čia tokia gležna mergina (gležta, t.y. tokia, kur nė uogienės stiklainio pati neatsisuka), su visa savo manta (už mane didesne) viena atsigabensiu… Bet…

    Share:

    Lapkričio vėjai.

    Kaip gerai, kad baigėsi lapkritis. Na tikrai. Kažkoks keistas mėnuo buvo. Įsivaizdavau, kad po dviejų mėnesių Lietuvoje, kai maniau, kad viskas pamažu stoja į savo vietas, trimituosiu garsiai, kaip gera laukti švenčių namie, bet panašu, kad vėl kraunuosi kuprinę ir…

    Share:

    Darbas Alpėse. Atsakant į Jūsų klausimus.

    Skaičiuojant paskutines rudens dienas ir vis nekantriau laukiant sniego, turbūt daugelis žiemos mylėtojų pradeda kurti atostogų planus ir svarstyti visas būsimas slidinėjimo galimybes. Nors kartą buvę kalnuose, jautę šviežio sniego girgždesį po slidėmis ar snieglente, klausę ausis gaubiančios tylos, kalnų…

    Share:

    Auksaspalvio spalio atgarsiai.

    Kodėl lapkritis vadinasi lapkričiu, jei visi lapai nukrenta spalį? Žiūriu šiandien ryte pro virtuvės langą, o už jo jau visiška nykuma… Atrodo, kątik akis džiugino patys nuostabiausi auksiniai atspalviai, persimaišę su ryškiu raudoniu, o šiandien…. Ruduo. Kaip trumpai jis būna…

    Share:

    Bankoko gatvėje.

    Tailandas ir gatvės maistas – tai vienas nuo kito neatsiejami žodžiai, kone sinonimai. Neįsivaizduoju Bankoko be šimtų maisto vagonėlių, prekystalių su išdėliotais neaiškais patiekalais, plastikinių kėdučių tiesiai ant šaligatvio ar netgi kelkraščio, nublukusiomis plastikinėmis staltiesėmis dengtų išlankstomų stalų ir gausybės…

    Share:

    Auksinis rūmų spindesys ir turistų šurmulys Bankoke. Grand Palace.

    Jeigu Europoje visi keliai veda į Romą, tai Pietryčių Azijoje – į Bankoką. Turbūt daugelis keliautojų, savarankiškai vykstančių į Pietryčius, ir ieškančių pigesnių lėktuvo bilietų, pastebės, kad pigiausi jie būna būtent į Bankoką. Iš ten – autobusais, traukiniais, keltais, vietinėmis…

    Share:

    Ir taip prabėgo rugsėjis.

    Koks teisus visgi buvo tas, kuris lygino gyvenimą su amerikietiškais kalneliais… Pastaruoju metu maniškis buvo kaip niekad kupinas pakilimų, nuosmukių ir visiškai netikėtų posūkių. Jeigu praeitą mėnesį dar vaikščiojau po Belfastą Šiaurės Airijoje, apžiūrinėdama nuomai butus ir svarstydama, kas didesnis…

    Share:

    Looking for Something?