Gan dažnai po vienos ar kitos kelionės sulaukiu Jūsų žinučių su kažkokiais trumpais, konkrečiais klausimais. Gerai, jei kelionė buvo kątik, ir viskas šviežiai guli galvoje. Daug sunkiau, jei tie klausimai iškyla pasikuitus po senus mano įrašus… 🙂 Kad nereikėtų man paskui ieškoti senų užrašų knygučių, pamaniau, pabandysiu bent trumpai po kelionių palikti blog’e trumpą atmintinę su nuorodomis, apytikslėmis kainomis, atsitiktinėmis pastabomis. Teksto rišlumo ir eigos logiškumo čia neieškokite, tai tėra patarimų kratinys, kuris, tikiuosi, nors truputį pravers planuojant kelionę. Šį kartą į Veneciją.
***
Atvykimas iš Bergamo oro posto į centrinę Milano traukinių stotį. Galima dėliotis maršrutą ir vargti su persėdimais viešuoju transportu, tačiau paprasčiausia ir greičiausia tiesioginiu autobusu. Perkant bilietus iš anksto, iš Bergamo oro uosto Milaną galima pasiekti per valandą už 5 eurus ( autobuso nuoroda čia).
Milano Centrale – Venezia St. Lucia. Pagrindinė Venecijos traukinių stotis yra St. Lucia. Jei važiuojate ten traukiniu iš Milano, be abejonės bilietus galite įsigyti stotyje, tačiau, jei pirksite iš anksto internetu ( www.trenitalia.com), galite nemažai sutaupyti ( pvz., kai tikrinome bilietų kainas pirmą kartą, į vieną pusę dviems asmenims ekonomine klase jie kainavo 38 eurus. Kol per porą dienų galutinai apsisprendėme, kad vyksime į Veneciją, o ne kur kitur, bilietų kainos šoktelėjo iki 78 eurų. Išvada – nėr ko žiopsoti, kuo anksčiau – tuo pigiau!)
Vapporeto. Atvykus į Veneciją, patogiausias ir pigiausias būdas keliauti po miestą – naudotis vandens autobusais, vapporeto. ( Aišku, kalbu apie Didyjį kanalą, o ne tuos siauručius tarp namų 😉 ) Vienkartinis bilietas kainuoja 7,50 eur ( nepriklausomai, ar plauksite visą maršrutą ar vos vieną stotelę), tačiau, jei mieste būsite truputį ilgiau ar planuojate keliauti daugiau, rekomenduoju 24 val bilietą (20 eur), 48 val ( 30 eur) ar dar ilgesnės trukmės, su kuriuo galėsite plaukioti neribotai. Svarbu neužmiršti jo nuskenuoti stotelėje, lipant į vandens autobusą! Visa informacija apie vapporeto išsamiai pateikta šioje svetainėje.
Kelionė į Murano, Burano, Torcello. Turintiems daugiau laiko, rekomenduoju neužsibūti vien pagrindinėje Venecijos saloje, o išvykti pasižvalgyti ir į mažesnes, tačiau ne mažiau unikalias kitas salas. Populiariausios – Murano, Burano ir Torcello. Į jas galite nusigauti trimis būdais:
1) Turizmo informacijos centruose ar paprastose vandens autobusų kasose galite įsigyti bilietus šioms trims saloms ( 20 eur);
2) Keliauti pasirinktinai į vieną kažkurią ( jei spaudžia laikas) perkant vienkartinius bilietus ( vienkartiniai bilietai pirmyn – atgal kainuos 13 eur);
3) Keliauti kad ir į visas tris salas su dienos bilietais, apie kuriuos rašiau viena pastraipa aukščiau.
Gondolos. „- Na kokia gi Venecija be gondolų?“ – tikriausiai pasakys ne vienas. Šiomis dienomis gondolos čia yra visiškai turistinis reikalas, tačiau, mano nuomone, neatsiejamas Venecijos simbolis ir vienas iš privalomų turistinių dalykų. Aš pati neplaukiau, nespėjau, tačiau, jei Jūs planuojate, turėkite galvoje, jog gondoloje telpa 6 turistai ( tikėtina, kad gondolininkas pasiūlys Jums palaukti, kol ji prisipildys svetimų žmonių, nebent norite vieni mokėti pilną kainą), įprastas pasiplaukiojimas kanalais trunka apie 20-30 minučių. Kaina – derybų reikalas, bet ji turėtų svyruoti tarp 70-90 eurų (visiems).
Nakvynė. Su nakvyne tai įdomiai čia nutiko. Prieš kelionę kaip visada naršiau booking.com ir raukiausi, atmesdama visus viešbučius. Na, aš pripratusi prie savo namų baltų sienų, didelių langų, šviesiai pilkų detalių, tai mane tiesiog purtė nuo tų Venecijai įprastų tamsių tapetų, sunkių užuolaidų, gėlėtų kilimų, dulkes kaupiančių baldakimų virš lovos, kičinių paveikslų ir plastikinių statulėlių ant stalelių. Pranaršiusi viską iki 120 eur/nakčiai, galų gale numojau ranka ir užsakiau kambarį su tais baisiais tapetais, tačiau bent jau centre. Šiaip tai Venecija be proto brangi. Tik vėliau toptelėjo ( aišku, per vėlai), kad galėjau ką nors per AirBnB užsisakyti, būtų dvigubai pigiau! Guodė bent tai, kad vaizdelis pro langą neblogas pasitaikė. Ne kas rytą atveri langus San Marco aikštei! 🙂 ( Jei norite ir Jūs, jų svetainė čia. 702 kambarys)
Geriausias vaizdas. Nežinau kaip Jūs, bet aš tai mėgėja naujame mieste užsiropšti kur nors į viršų. Venecijoje tai geriausia daryti St. Marco bokšte (San Marco Campanile). Nuostabi apžvalgos aikštelė 99 metrų aukštyje! Laiptais lipti nereikės, yra liftas, o kaina suaugusiajam 8 eurai. Skirtingu metų laiku bokštas atidarytas skirtingu metu. ( Pasitikrinti laiką galite čia).
Arbatpinigiai, stalo mokestis. Gan dažnam turistui arbatpinigių klausimas Venecijoje kelia nesusipratimų. Pavalgę restorane ir gavę sąskaitą, tikėtina, kad joje pamatysite priskaičiuotą 12 proc. mokestį, coperto. Ne, tai ne arbatpinigiai Jus aptarnavusiam personalui. Tai mokestis už tai, kad sėdėjote prie švaria staltiese padengto stalo ir gavote švariai poliruotus stalo įrankius bei taures. Jei aptarnavimas Jums patiko, padavėjas tikėsis dar 5-10 proc. arbatpinigių. Beje, prieš juos paliekant, reiktų pasinagrinėti sąskaitą, gan dažnai jie jau būna įskaičiuoti!
Tiek trumpų pastabų apie Veneciją. Kažką svarbaus praleidau? Visi Jūsų papildymai yra labai laukiami komentaruose! Ir šiaip, brūkštelkite, ar tokio tipo įrašai naudingi. Jei taip, ateityje paruošiu jų ir daugiau. 😉
***
Gerų kelionių
P.S. Kainos pateiktos tokios, kokios jos buvo 2016 metų pavasarį.
P.P.S. Įspūdžiais iš Venecijos su daugybe nuotraukų dalinausi šiame įraše.
Toks gan kuriozinis dalykas, bet gerai pamenu iš Italijos. Šniureliai vonios kambariuose ir dušuose kurie kiek teko išskaityti skirti išviesti gaisrinei ir gresia didelė bauda juos iškvietus netikslingai 🙂
Author
Suku galvą, bet niekaip nepamenu jokių šniūrelių vonioje… Arba šį kartą jų nebuvo, arba aš esu siaubingai nepastabi 🙂 Bet kokiu atveju, ačiū už papildymą, žinosiu, kad nieko tampyti ir tikrinti, kas čia yra, be reikalo nereikia 😀