27, 04, 2016

Apniukusių Alpių žavesys.

Na ir kas galėjo pagalvoti, kad balandžio pabaigoje, kai praktiškai jau gerą mėnesį mėgavausi tikru, šiltu ir žydinčiu pavasariu, teks pasidžiaugti, jog žieminių megztinių ir batų dar nespėjau nugrūsti kur nors aukštyn į nepasiekiamas lentynas? Į Šveicariją sugrįžo žiema. Ir ne šiaip sau žiema, o šalta, vėjuota ir apniukusi. Vakar ryte net plonu sluoksniu sniego kai kur pievos buvo nuklotos. Neįtikėtina! Aišku, tai ne priežastis sėdėti namie. Dar praeitą savaitę šnekėjau draugui, kad noriu kur nors į kalnus prie pavasarinių šniokščiančių upių ir krioklių, tai negi dabar imsi ir apsigalvosi vien todėl, kad oras ne koks? Oi ne. Jeigu anksčiau dar ir būčiau raukiusi nosį, kad oras prastas, kur mes čia eisim, tai dabar tokių minčių nekyla. Abu šiltai apsirengėme ir į lauką! 😉

Šiandienos kelionės kryptis man jau visą savaitę sukosi galvoje. Taip jau išėjo, kad praeitą savaitę du kartus traukiniu važiavau per Šveicariją Italijos link, tai vienos iš tų kelionių metu, besidairydama pro langus, pamačiau nuostabų kraštovaizdį, po kurį kaipmat užsimaniau kada nors pasivaikščioti. Išmaniųjų technologijų dėka tas mano noras pasirodė labai paprastai įgyvendinamas. Greitai važiuojant pro šalį spėjau išsitraukti telefoną, Google Maps’e pasižiūrėti, kur randamės, pasidaryti nuotrauką ir vuolia – šiandien tereikėjo tą vietą surasti. 😉

Ieškoti reikėjo ne taip jau ir toli, tiesą sakant. Pusvalandis vingiuojant Keturių kantonų ežero pakrante, tada dar truputį kelio autostrada, ir štai, prieš akis pradėjo kilti vis aukštesnės ir aukštesnės Alpės Uri kantone.

image3

IMG_8160

image1-3

IMG_8163

IMG_8402

Dangaus skliautą dengė stori debesys, minkštai apklodami net kalnų viršūnes. Ten aukštai bolavo sniegas, o štai apačioje akis džiugino tokia šviežia, gaivi žaluma. Išsukus iš autostrados siauras keliukas vingiavo palei kalno šlaitą, pakeliui vis pralįsdamas pro kokį tunelį ar peršokdamas tarpeklį senu akmenuotu tiltu. Tuo tarpu tarp uolų šniokštė ūpokšniai, kažkur fone bliovė avys, o autentiškose kaimų sodybose vyšnios žiedais koketiškai mojavo išdavikui pavasariui. Gražu? Gražu! Kviečiu pasivaikščioti kartu 😉

image2-3

image1-hh3

image1-4

Hiking6

IMG_8338

IMG_8298

IMG_8461

Hikng4

IMG_8204

image1-5

Hiking1

image1-6

HIking3

IMG_8506IMG_8598

IMG_8578

IMG_8539

IMG_8376

IMG_8319

IMG_8316

IMG_8624

IMG_8615

IMG_8544

IMG_8555

Hiking5

IMG_8442

IMG_8513

IMG_8551

hiking2

Taip ši ūkanota diena ir prabėgo. Uri kantone, vaikštinėjant palei Reuss upę. Su nušalusiom nosim, tačiau plačiom šypsenom. Besigėrint gamta ir kalnais. Tebūnie apniukusiais, bet kaip visada nuostabiais. Jei sugalvosite čia kada atvykti, ieškokite žemėlapyje Wassen ir Gurtnellen kaimų. Aplinkui daug sužymėtų įvairių žygio takų, o jeigu domina kiti maršrutai Uri kantone, oficiali svetainė visai neblogai juos apibūdina. O šiaip tai nesėdėkite namie. Juk net ir apniukusi diena gali būti puiki diena! 😉

***

Darganą prisijaukinusi

Vaida



4 responses to “Apniukusių Alpių žavesys.”

  1. Marta says:

    Fantastika! 🙂
    Aš dar su profesiniu klausimu – kokį fotoaparatą/objektyvą naudoji? 🙂

    • Vaida says:

      Ačiū, Marta! 😉
      Fotografuoju Canon 70D, naudodama 50mm f/1.4 ir 15-85mm f/3.5 objektyvus. Pastarajam, fotografuodama gamtą, dar ir cirkuliarinį poliarizacinį filtrą naudoju.

  2. Marijus says:

    Awesome! Nuotraukos kaip visad kažkas nepakartojamo! Šaunuolė, kad darganą prisjaukinai, seniai laikas 😀

    • Vaida says:

      …pasakė tas, kuris artimiausius mėnesius džiaugsis šiluma po Karibų saule… 😀 O jei rimtai, tai ačiū! Labai smagu skaityti, kad patinka! 😉

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: