Koks geras dalykas, žinokit, yra kelionės užrašai. Tebūnie jie trumpi, tebūnie visiškai ne metaforiški, tebūnie tai tik kelios padrikos mintys, bet kaip gerai, kai jos paprasčiausiai kažkur yra. Kitu atveju, po kelionės atsiverti krūvą nuotraukų, matai, kad tai buvo labai…
Pramerkiu akis – dar ganėtinai tamsu. Bet gaidžiai jau gieda. Nežinau, kaip čia man šmėstelėjo mintis, kad laikas keltis. Pagriebiau fotoaparatą ir… pro duris. – Tu išeini kažkur? – Aha, prie jūros. Miegok dar… Iš tikro Raimondos balsas pažadino mane.…
Paskutinę dieną atsisveikinusios su Morgane, kūrėme planus, ką čia dar nuveikus prieš paliekant Ubud. Gerai būtų ir lauktuvių nupirkti, man patiktų išsinuomavus dviratį po gretimas apylinkes pavažinėti ( man ten niekada neatsibostų!), gražu būtų miesto šventyklas apeiti ( taip ir…
Pirmą rytą pabudusi Lietuvoje, lėtai pramerkdama akis bei klausydama į palangę barbenančio lietaus galvojau, kad pabudau iš labai ilgo ir gražaus sapno… Labai nenoriai įsileidau į save mintį, kad ta saulė ir šiluma, lydėjusi mane 70 dienų, liko kažkur toli…
…O tuo tarpu kažkur kitoje pasaulio pusėje – pavasaris. Žmonės keliasi saulei tekant, 6 valandą ryto, eina į laukus, sėja ryžius, vėliau sodina po vieną daigelį į preciziškai lygias eiles ir meldžiasi, laukdami derliaus. …Kitoje pasaulio pusėje žmonės keliasi anksti…
Palikusios šurmuliuojančią Kutą, atsisveikinusios kuriam laikui su paplūdimiais ir vakarėliais, susikrovusios kuprines pajudėjome į salos gilumą, į Ubud miestelį. Autobuse susipažinome su šaunia amerikete Morgane, keliaujančia po Aziją viena, smagiai paplepėjome, ir taip išėjo, kad paskui kelioms dienoms visos trys…
Galvoju, kada pirmą kartą mano galvoje užgimė svajonė kada nors gyvenime atvykti į Balį… Turbūt ne taip ir seniai. Prieš kokius metus, kai panačiau šį video. Tada besidalindama nuoroda su draugais rašiau,kad tai yra 4 minutės grožio. Kiek vėliau, žiemą…
Eilinis trečiadienis. Tajų ilgasis laivelis skrodžia smaragdines Andamanų jūros bangas karts nuo karto stabteldamas negyvenamų salelių balto smėlio paplūdimiuose, purslai tyška ant kūno, vanduo varva nuo plaukų, sukdamas juos į spirales, vėjas, pūsdamas kiaurai šlapius rūbus, verčia odą pašiurpti. O…
Hey, ar Jūs manęs jau pasiilgot? Jei ne, vis tiek grįžau 😀 Truputį buvau dingusi iš ekrano ir net nežinau, ar dėl to, kad tiesiog nenorėjau rašyti, ar dėl to, kad laiko nebuvo. Galbūt ir viena, ir kita. Bet dabar…
Kaip norėčiau niūniuoti kasdien “Let’s go to the beach each, let’s go get away… ” arba bent jan “Endless summer…“. Norėčiau, bet arba sėdžiu lietui pliaupiant namely mintims bandydama teleportuoti save į kokį šiltą paplūdimį, arba apsinuodijusi guliu ir nepakylu…
Mielas, skaitytojau, jeigu atklydai į šį blog’ą paieškos pagalba, rinkdamas informaciją ką ir kur pamatyti Tailande, tada Tau pasisekė, nes pasidalinsiu, kur neverta važiuoti ir gaišti savo laiko. Į Koh Lantą. Vienareikšmiškai. Ypač, jei keliauji ne high season metu. Šiaip…
