• Vaida

    Posts by this author:

    Štrudelio popietė.

    Niekada negalvojau, kad man gali taip patikti žiema. Kad taip nuoširdžiai džiaugsiuosi sniegu. Kad taip pamilsiu kalnus. Ir kad mėgausiuosi gyvenimu Alpių miestelyje. Šiandien St.Antone tikra pūga. Atrodo, žiema pagaliau atėjo 🙂 Bet aš dėl to tik džiaugiuosi, nes nieko…

    Share:

    Šeštadienio rytas St. Anton am Arlberg.

    Na ir pasitaikyk tu man šitaip atsikraustyti žiemai į miestelį, kuriame turi vykti pasaulio moterų slidinėjimo čempionatas ir gauti gyvenimui kambarį su vaizdeliu tiesiai į čempionato trasą. Beveik visą savaitę nereikėjo žadintuvo, nes prižadindavo malunsparnių ūžesys palei langus. Varžyboms St.Anton’as…

    Share:

    Slidinėjimo sezonas atidarytas.

    Pyp… Pyp pyp… Pyp pyp pyp… Pypsi senos nokios žadintuvas. Pramerkiu akį, paskui kitą… Laikas keltis. Išsiritus iš šiltos lovos nužingsniuoju tiesiai prie lango. Pratraukiu užuolaidą – nors saulutė kalnų viršūnėm dar nesiritinėja, bet dangus giedras. Puiku, šiandien bus graži…

    Share:

    Vėl kelyje.

    Paprastai visos naktys prieš keliones būna labai trumpos. Ši – ne išimtis. Atrodo, žadintuvas pradėjo pypsėti vos užmerkus akis. Žvilgt į laikrodį – 4:30 ryto. Mmmm, čia taip šilta, gera, jauku… Tingiai pasiražau, visai nenoriu kišti nosies į tą tamsią…

    Share:

    Paliekant Balį.

    Vakaras, sėdim ant tvoros, valgom ledus, plepam. Pribėga mergaitė kokių 6 metų. Tada dar viena. Iš kažkur išdygsta trečia. Ketvirta. Iš pradžių siūlo pirkti pieštukus ir apyrankes, mums atsisakius pradeda šnekėti su mano naujuoju pažįstamu. Jie šnekasi, visi juokiasi, aš…

    Share:

    Kai nesinori išvykti: Gili Trawangan.

    Koks geras dalykas, žinokit, yra kelionės užrašai. Tebūnie jie trumpi, tebūnie visiškai ne metaforiški, tebūnie tai tik kelios padrikos mintys, bet kaip gerai, kai jos paprasčiausiai kažkur yra. Kitu atveju, po kelionės atsiverti krūvą nuotraukų, matai, kad tai buvo labai…

    Share:

    Saulėtekis Gili Trawangan.

    Pramerkiu akis – dar ganėtinai tamsu. Bet gaidžiai jau gieda. Nežinau, kaip čia man šmėstelėjo mintis, kad laikas keltis. Pagriebiau fotoaparatą ir… pro duris. – Tu išeini kažkur? – Aha, prie jūros. Miegok dar… Iš tikro Raimondos balsas pažadino mane.…

    Share:

    Indonezijos virtuvė iš arčiau arba kaip mes į kulinarijos kursus ėjom.

    Paskutinę dieną atsisveikinusios su Morgane, kūrėme planus, ką čia dar nuveikus prieš paliekant Ubud. Gerai būtų ir lauktuvių nupirkti, man patiktų išsinuomavus dviratį po gretimas apylinkes pavažinėti ( man ten niekada neatsibostų!), gražu būtų miesto šventyklas apeiti ( taip ir…

    Share:

    Keliaujant po centrinį Balį.

    Pirmą rytą pabudusi Lietuvoje, lėtai pramerkdama akis bei klausydama į palangę barbenančio lietaus galvojau, kad pabudau iš labai ilgo ir gražaus sapno… Labai nenoriai įsileidau į save mintį, kad ta saulė ir šiluma, lydėjusi mane 70 dienų,  liko kažkur toli…

    Share:

    Balis – nesibaigiančių ryžių terasų, šventyklų ir šypsenų sala.

    …O tuo tarpu kažkur kitoje pasaulio pusėje – pavasaris. Žmonės keliasi saulei tekant, 6 valandą ryto, eina į laukus, sėja ryžius, vėliau sodina po vieną daigelį į preciziškai lygias eiles ir meldžiasi, laukdami derliaus. …Kitoje pasaulio pusėje žmonės keliasi anksti…

    Share:

    Balio kultūros sostinė – Ubud.

    Palikusios šurmuliuojančią Kutą, atsisveikinusios kuriam laikui su paplūdimiais ir vakarėliais, susikrovusios kuprines pajudėjome į salos gilumą, į Ubud miestelį. Autobuse susipažinome su šaunia amerikete Morgane, keliaujančia po Aziją viena, smagiai paplepėjome, ir taip išėjo, kad paskui kelioms dienoms visos trys…

    Share:

    Looking for Something?