Jeigu yra Europoje šalis, kuri man visada kelia kažkokius sentimentus, be abejonės tai – Italija. Nuo pat mažens vartydama vadovėlius ir skaitydama apie viduramžių laivybą, renesanso gimimą, iš geografijos atlasų besimokydama skalaujančių jūrų ir kalnų pavadinimus , pradėjusi svajoti, jog…
Kur slypi kalnų magija? Balto sniego pataluose? Paslaptingai juoduojančiuose tarpekliuose? Ausis užgulančioje tyloje? Žadą atimančioje panoramoje?Kiekvienam savo, bet kartą tai pajutus, turbūt neįmanoma viso to nepamilti. Ech, ir jeigu tai būtų buvusios tik atostogos… Liko dvi savaitės iki mano sezono…
Vis daugiau saulės, vis daugiau šypsenų, vis daugiau džiugesio aplinkinių veiduose galima pamatyti. Šiandien ryte besileisdama paskutiniaja, jau kiek pažliugusia trasa į slėnį, pirmą kartą šiais metais miške išgirdau paukščių čiulbesį. Stabtelėjau, apsidairiau… Ogi tikrai – pavasaris jau čia 😉…
– Bet 24 valandos tai labai mažai… Aš visiškai tave suprasiu, jei atšauksi savo skrydžius. Esi tikras, kad verta tiek keliauti dėl vienos dienos su manim? Gal kitą kartą turėsi daugiau laiko? – Jokiu būdu! Būsiu Insbruko traukinių stotyje sekmadienį,…
Myliu sekmadienius. Čia oficialiai. Jei pernai man visos dienos buvo daugiau mažiau kaip šventės, šiemet tikrai žinau, kad išskirtinė savaitės diena yra sekmadienis, mano laisvadienis. Pati savimi stebiuosi, kaip stipriai vertinu tą vienintelę dieną per savaitę, kai galiu visą ją…
8 savaitės Austrijoje. Ar gali būti jau tiek daug? O taip. Pagaliau laikas pradėjo greitai eiti. Ką čia eiti – skriete skrieti. Vos spėju skaičiuoti dienas: sekmadienis – ketvirtadienis, sekmadienis – žiūrėk, jau vėl savaitgalis ant nosies. Nepastebėsiu, kaip pakuosiu…
Niekada negalvojau, kad man gali taip patikti žiema. Kad taip nuoširdžiai džiaugsiuosi sniegu. Kad taip pamilsiu kalnus. Ir kad mėgausiuosi gyvenimu Alpių miestelyje. Šiandien St.Antone tikra pūga. Atrodo, žiema pagaliau atėjo 🙂 Bet aš dėl to tik džiaugiuosi, nes nieko…
Na ir pasitaikyk tu man šitaip atsikraustyti žiemai į miestelį, kuriame turi vykti pasaulio moterų slidinėjimo čempionatas ir gauti gyvenimui kambarį su vaizdeliu tiesiai į čempionato trasą. Beveik visą savaitę nereikėjo žadintuvo, nes prižadindavo malunsparnių ūžesys palei langus. Varžyboms St.Anton’as…
Pyp… Pyp pyp… Pyp pyp pyp… Pypsi senos nokios žadintuvas. Pramerkiu akį, paskui kitą… Laikas keltis. Išsiritus iš šiltos lovos nužingsniuoju tiesiai prie lango. Pratraukiu užuolaidą – nors saulutė kalnų viršūnėm dar nesiritinėja, bet dangus giedras. Puiku, šiandien bus graži…
Paprastai visos naktys prieš keliones būna labai trumpos. Ši – ne išimtis. Atrodo, žadintuvas pradėjo pypsėti vos užmerkus akis. Žvilgt į laikrodį – 4:30 ryto. Mmmm, čia taip šilta, gera, jauku… Tingiai pasiražau, visai nenoriu kišti nosies į tą tamsią…
Vakaras, sėdim ant tvoros, valgom ledus, plepam. Pribėga mergaitė kokių 6 metų. Tada dar viena. Iš kažkur išdygsta trečia. Ketvirta. Iš pradžių siūlo pirkti pieštukus ir apyrankes, mums atsisakius pradeda šnekėti su mano naujuoju pažįstamu. Jie šnekasi, visi juokiasi, aš…
