18, 02, 2013

Laisvadienio sulaukus.

Myliu sekmadienius. Čia oficialiai. Jei pernai man visos dienos buvo daugiau mažiau kaip šventės, šiemet tikrai žinau, kad išskirtinė savaitės diena yra sekmadienis, mano laisvadienis. Pati savimi stebiuosi, kaip stipriai vertinu tą vienintelę dieną per savaitę, kai galiu visą ją paskirti tik sau. Čia turbūt dėl to, kad šiemet savo darbo visai nemėgstu. Nežinočiau, kad visa ta beprotybė labai greitai baigsis, seniai būčiau spjovus velniop, susikrovusi turimą kuklią mantą ir susiradus ką nors kitą. Dabar gyvenu laukdama sekmadienio, kuriam atėjus prisimenu labiausiai motyvuojantį dalyką, kodėl esu čia, Alpėse. Ne, tai nereiškia, kad aš slidinėju tik savaitgaliais. Pakylu į kalną dažniau, bet sekmadieniais tai visai kas kita…

Myliu sekmadienius su visais jam priklausančiais gėriais: pusryčiais kavinukėje, karšto šokolado/ karšto vyno/ Jägertee pertraukėlėmis, pietumis ant kalno, apre ski vakarėliais, naujomis pažintimis ir plačiomis, draugiškomis šypsenomis aplinkui.

Labas rytas, lai sekmadienis prasideda ;)

Labas rytas, lai sekmadienis prasideda 😉

Stabtelėjimai baruose ant kalno - viena būtiniausių dienos sąlygų.

Stabtelėjimai baruose ant kalno – viena būtiniausių dienos sąlygų.

IMG_6685

Karšto šokolado pertraukėlės taip pat.

Ir kažkas šildačio ( šiuo atveju mano viena mėgstamiausių Austrijoje - sūrio sriuba su skrebučiais) - šaltą dieną yra tiesiog būtina ;)

Ir kažkas šildačio ( šiuo atveju mano viena mėgstamiausių Austrijoje – sūrio sriuba su skrebučiais) – šaltą dieną yra tiesiog būtina 😉

Vakar išsiritusi iš lovos beveik iškart įšokau į snowboardo batus, prigriebiau lentą ir nukulniavau į autobusų stotį. Tai jau tapo kone įprasta, kad per laisvadienius važiuoju slidinėti į Lechą. ( St.Antone prisislidinėju savaitės bėgyje). Leche gyvena Raimonda ir Justė, Leche geresnės slidinėjimo sąlygos ( gerokai platesnės ir nuožulnesnės trasos, daug lengviau mokytis čiuožti nei St.Antone, o skipasas galioja ir mano sezoninis, nes tai tas pats am Arlberg regionas). Ir šiaip, Leche visada smagu, nes pakeičiu truputį aplinką.

IMG_0026

Prabangiausi taksi Leche – keturkojai, tempiantys karietas ir savo varpelių žvangėjimu atkreipiantys visų praeivių dėmesį.

IMG_0025

Leche nerasite jokių modernių pastatų, visur vien tik tipiška Tirolio architektūra.

Vakar buvo nuostabi diena. Jau važiuojant autobuse paširdžiuose maloniai kirbėjo, žvelgiant pro murziną autobuso langą į dangumi besiritinėjančią saulę, apsnigtas eglių šakas, storu sniego sluoksniu apklotus stogus ir žmogaus nepaliestus pusnynus. Susitikusios su Raimonda gerą pusdienį krykštavom ant lentų trasose. Vėliau sekė tobulo skonio picos ir alaus pertraukėlė ( jei kas nors būsite Leche, labai rekomenduoju užsukti picos į Schneggerei barą – restoraną, nusileidus paskutiniąja trasa į slėnį), grįžimas į St.Antoną ir linksmybės su sutiktais niujorkiečiais viename populiariausių pasaulio apre-ski barų.

IMG_0045

Keltuve…

...virš eglių viršūnių.

…virš eglių viršūnių.

Pasiruošiam lentą ir... ;)

Pasiruošiam lentą ir… 😉

...lai linksmybės prasideda čia pat ;)

…lai linksmybės prasideda čia pat 😉

IMG_0049

Lechas, vienas gražiausių Europos miestelių, iš viršaus.

Po tokių dienų, kai kitą rytą pabundi visiškai lengva galva ( visgi gerai, kad nebeprisijungiau paskui vakare prie tų amerikiečių ir nesuorganizavau jiems ekskursijos po barus), visiškai patenkinta puikiai prabėgusiu laisvadieniu, pasikrovusi geros nuotaikos ir energijos, paruošiu save morališkai dar vienai savaitei darbe. Uch, nebedaug jų čia liko… 🙂

O kaip Jūs savaitgalį praleidote? Atšventėte Vasario 16? 😉

 

Naujų jėgų kupina –

Vaida 😉



5 responses to “Laisvadienio sulaukus.”

  1. Jurga says:

    Tobulas kalnų grožis… Ech…
    Praeitą savaitę šventėm kas antrą dieną, pradedant 12 d. (Užgavėnės), po to 14 d. ir 16 d. 🙂

  2. Laima says:

    va, sniegas man labiausiai patinkančia forma! Gražiose nuotraukose 😀 sekmadieniai yra gerai.

    o aš vasario 16 ištikro visai netyčia švenčiau vasario 17, kai į Angliją atkeliavo gabalėlis Lietuvos G&G Sindikato pavidalu. mojavom ten kambariokio Lietuvos vėliava, ant kurios po koncerto kažkuris sindikatininkas pasirašė.

  3. Asta says:

    Vasario 16 (kaip tikri issisokeliai savo kaime) iskelem veliava. Musu mazoji iki tol zinojo ir naudojo zodi ‘Va’ (na, mazdaug tokiam kontekste kad is koses ant stalo padaro sedevra ir su pasigerejimu i zvelgdama i savo kurini taria ‘va.!.’ O cia staiga naujas zodis – veliava. Taip ir nepavyko itikinti kad cia vienas zodis, o ne du. vis pasiziuri pro langa, ir istaria: ‘Velia’. O po pauzes – ‘Va!’ 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: