12, 11, 2012

Paliekant Balį.

Vakaras, sėdim ant tvoros, valgom ledus, plepam. Pribėga mergaitė kokių 6 metų. Tada dar viena. Iš kažkur išdygsta trečia. Ketvirta. Iš pradžių siūlo pirkti pieštukus ir apyrankes, mums atsisakius pradeda šnekėti su mano naujuoju pažįstamu. Jie šnekasi, visi juokiasi, aš stebiu, šypsausi. Nieko nesuprantu, ką jie tarpusavy bazarina (jis, gimęs australo ir britės šeimoje, bet užaugęs ir po studijų Australijoje grįžęs gyventi į Balį, puikiai šneka vietinių kalbomis). Pagaunu save, kaip susižavėjusi žiūriu į vaikiną, taip šiltai bendraujantį su mažomis mergaitėmis. Tuo pačiu metu man darosi tų mergaičių labai gaila. Dabar jau žinau, kad daugybė vaikų Indonezijoje iš skurdžių vietovių yra suvežami į miestus, kur bastosi gatvėje, pardavinėja menkniekius…Vėliau pardavinėja save. Niekada nepasakojau, kokio masto sekso turizmas klesti Tailande ir Balyje (tiksliau Kutoje), bet jis yra toks didelis, kad nesinori nė prisiminti. Iš pradžių tai šokiruoja, paskui apsipranti ir paprasčiausiai praleidi pro akis… Tik, žiūrint į tokias mažas benames mergaites su pieštukais rankose, darosi liūdna.

– Jos sakė, mano mergina labai graži.

– Turi merginą?

– Jos šnekėjo apie tave 🙂

Abu žiūrim viens į kitą ir šypsomės. Abu žinom, kad aš ne jo mergina ir tokia niekada nebūsiu. Jis gyvena Balyje, aš…bent jau oficialiai Lietuvoje. Šią malonią pažintį skiria pusė pasaulio, o ir šiaip… Mes tik pavakarieniavę sėdim ant tvoros ir valgom ledus. Mano paskutinis vakaras Kutoje, tuo pačiu ir Balyje. Rytoj keliu sparnus į Singapūrą, o aš taip nenoriu, kad pati netikiu.

– Lietaus sezonas artėja. Dar kelios dienos ir pradės lyti.

– Panašu, kad išvykstu pačiu laiku. Kaip atrodo Kuta, kai ištisai lyja?

– Čia vis tiek smagu. Visada šilta. Tik šlapia.

Gerai nors, kad lietus ateina. Viliuosi, gal nebus taip gaila išvykti. Deja. Žiūrint pro lėktuvo iliuminatorių į tolstančią žemę pradedu laukti, kada aš ten sugrįšiu. Per daug man patiko Balis, kad niekada nebegrįžčiau. Nežinau, kas labiau mane užbūrė: žmonių paprastumas ir šiltumas, nuostabus kraštovaizdis ar egzotiška kultūra. Jei seniau užtikrintai sakydavau, kad mieliausia vieta pasaulyje, kur esu buvusi, – Hood River miestelis JAV, tai dabar dar labai pagalvosiu, nes Balis – rimtas konkurentas 🙂 Aišku, tarpusavyje šios vietos nepalyginamos, bet reiktų labai rimtai pagalvoti, jei galėčiau rinktis lėktuvo bilietą į Vakarus arba Pietryčius.

Grįžusios su Raimonda iš Gili Trawangan į Balį Kutoje praleidome vos dvi dienas. Ir šį kartą nuėjome į paplūdimį per saulėlydį, kad pačioms prieš save nebūtų gėda, jog taip ir neradome tam laiko. Rožinis dangus, saulė, nyranti į šiltas bangas, banglentė… Tobulas vakaras, sakyčiau, buvo. Gaila, kad jau paskutinis.

Palikdama Balį žinojau, kad po visų mano pastarųjų mėnesių klajonių tai bus vieta, į kurią tikrai dėsiu pastangas, kad vėl apsilankyčiau. Bent dviem savaitėm. Neabejoju, kad ir Jūs išgirsite, jei man pavyks 😀 O kol kas su savo pasakojimais skrendu į Singapūrą. Tuoj šyptelsiu iš ten 😉

 

Šiam kartui su Baliu atsisveikinusi –

Jūsų Vaida 😉



7 responses to “Paliekant Balį.”

  1. Asta says:

    Taip liūdna patapo kad tau reikėjo išvažiuoti,….. tos tvoros ir ledų , ir mergaičių gaila… O jei rimtai , tai labai gražiai parašyta! 🙂

  2. Egle says:

    Negaliu nesizaveti jusu kelionemis… Saunuoles jus abi!
    Singapore Zoo – must see! 🙂

  3. Evelina says:

    Toks paprastas ir šiltas pasakojimas. 🙂

  4. Dabar dar labiau noriu aplankyt Bali : )))

  5. jonas says:

    jei kam reikes detalesnes ir kito poziurio i bali http://www.kapselis.lt/bali/ , siaip smagu buvo skaityti ir prisimint 🙂

  6. tofanijo says:

    Bali… jis nepalieka abejingu. Jis negali nezaveti, jis tai gyli zidra jura, tai balto smelio papludymiai ireminti zaliuojanciu palmiu. Tai dziunglese besisliapiantis kriokliai, akmeniniai veidai ju papedeje, siauri takeliai vedantis link ju. Tai teresomis nusdrieke ryziu laukai. Zmoniu veiduose matai sypsenas, jauti gera atmosfera..tai ta vieta kur norisi grizti ir niekada neisvaziuoti.

  7. Laima says:

    iš tikrųjų tai tyliai sekiau visą kelionę. Kiek nuotykių, kokios gražios vietos, kokios geros nuotraukos! Indonezija man visada, o dabar dar labiau, atrodė kaip koks keistuoliškas rojus, kurį kada nors būtinai irgi norėsiu aplankyti. ačiū už pasakojimą 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: