Kas trečiadienio vakarą gali būti geriau nei besileidžiančios saulės šypsnis, dangaus skliautu iš lėto slenkantys debesys, jūros ramuma, jaukaus miestelio paplūdimyje krykštaujantys vaikai , puodelis skanios kavos ir artimo meilus žvigsnis?
Vakar buvo puikus vakaras! Kiek kitoks nei įprastai, bet nuo to tik dar puikesnis. Praleidau jį ant jūros. Taip, ant jūros tarsi vaikščiodama paviršiumi, tik po kojomis turėjau plūdrią lentą, sutrumpai ir paprastai vadinamą SUP (Stand Up Paddle) banglentę. Šis sportas prieš keletą metų atsirado ir smarkiai išpopuliarėjo JAV vakarinėje pakrantėje, kiek vėliau mada atkeliavo ir į Europą. Niekados nesu to dariusi anksčiau, man tai buvo pirmas kartas, ir visai malonus, sakyčiau 😉 Principas šio užsiėmimo labai paprastas: vandenyje iš lėto stoji ant lentos vidurio, nuolat laikai pusiausvyrą, ir vienu patogiu irklu vairuoji ir iriesi į priekį. Iš pradžių tai net nepanašu į mankštą, tačiau po poros valandų intensyvaus mojavimo irklu bei nuolatinio balanso laikymo kojomis ir visa savo stovėsena, galima pripažinti, kad visgi šiokių tokių pastangų reikia, bet tai tikrai prieinama kiekvienam 😉 Vienintelis nerimą kėlęs dalykas buvo, kaip aš čia nesušalsiu tiek laiko vandeny… Bet visgi buvau priversta patikėti, kad Airijos jūroje vanduo nešaltas, o kai kūnas ne šlapias, ir nėra jokio vėjo, tai net po poros valandų ant vandens nebuvo vėsu 😉
Pirmą kartą išbandyti SUP norėjau dar vasarodama Amerikoje, bet tuomet kažkaip nesusiorganizavau… (Apsileidimas, ne kitaip). Tačiau juk geriau vėliau nei niekada, ar ne? 😉 Kiek žinau, tai populiarėja ir Lietuvoje. Gal esate bandę? Kokie Jūsų įspūdžiai?
P.S. Už pramogą ačiū NI Kitesurf school.
Naują užsiėmimą atradusi-
Jūsų Vaida ;)*
