Kaip manote, kas blogiau:
– Penkias su puse valandos stovėti vos krutančiame kamštyje?
– Patekti į liūtį ir dar neatėjus į kempingą su visais daiktais kiaurai permirkti?
– Valandą laiko naktį stovėti po atviru dangumi, pliaupiant liūčiai, ir beviltiškai bandyti skėčiu pridengti dar likusius sausus daiktus?
– Nerasti vietos, kur pastatyti palapinę, ir todėl statyti tik dalį jos?
– Nespėti į norėtą koncertą?
– Neturėti guminių botų ir su savo gražiais kedukais murkdytis purvynuose iki kauliukų?
– Miegoti palapinėje, kuri iki galo nepastatyta, teisingai neįtempta, todėl per siūles leidžianti lietų ant čiužinio, visų daiktų ir galvų?
– Sulaistyti savo ir taip jau nuo lietaus šlapią miegmaišį Jägermeister’iu, kad jis būtų ne tik šlapias, bet dar ir su nepageidaujamu kvapeliu?
Ne, iš tikro tai visa tai tik mažos smulkmenėlės, kurios, grįžus namo ir išsimaudžius, teliko nuotykio dalis. Juk pati kelionė į Karklę buvo smagi, o valandų valandas stovint kamščiuose buvo apsčiai laiko pakelės fotosesijoms:
Antrą dieną vakarop susiorganizavau guminius batukus, tad mano kojos buvo išgelbėtos, ir nuo šiol šie batai atsirado labai gerbtinų daiktų sąraše:
Antrą dieną, daug kam palikus festivalį, persinešėme savo palapinę į kitą vietą, kur galėjome ją visą pastatyti, ir pagaliau buvo sausa! 🙂 Tiesą sakant, tik internete pamačiusi, kas iš tikrųjų dėjosi kituose kempinguose, supratau, kokį Karklės tvaną išgyvenime:
Praleisti koncertai ne ką tepasikeis per artimiausią pusmetį, tad nėra ko graužtis – nueisiu kur nors kitur:
O šiaip… Pasitaiko gi ir nemalonesnių dalykų, prieš kuriuos tiek siaubingas oras, tiek organizaciniai festivalio trūkumai tikrai nublanks. Labai jau dviprasmiški mano įspūdžiai po vienintelio aplankyto vasaros festivalio. Taip laukiau, taip norėjau, o gavosi kaip gavosi. Tikiuosi, kitąmet bus geriau! 🙂
O kokie jūsų įspūdžiai? 🙂
Vaida
