13, 02, 2018

Hunter Valley vynuogynuose.

Viena mano mėgstamiausių kelionių istorijų siekia 2011-uosius, kuomet su savo geriausiomis draugėmis vasarojome JAV, Oregono valstijoje, susimetusios po 25 dolerius* nusipirkome  kabrioletą VW Beetle ( 1969 metų), pakaitomis dirbome vyninėje mainais už nemokamą nakvynę, o laisvadieniais keliaudavome su savo spalvotu mašiniuku po regiono vynuogynus, lankydamos vynines, susipažindamos su darbuotojais ir savininkais bei ragaudamos vynus. Aišku, gyvenimas JAV buvo beprotiškas daugelių aspektų, bet iki šiol tos dvi vasaros, praleistos ten, man glosto širdį nesuskaičiuojama daugybe nuostabių prisiminimų. Ta vyno vasara man tokia nostalgiška, kad iki šiol kelionėms į vyno kraštą visuomet sakau didelį taip. Mano laimei, Australijoje vyno regionų nemažai, o vieną populiariausių jau spėjau aplankyti du kartus, tai sakau, gal laikas ir jums truputį papasakoti. 😉

Hunter Valley – apie 150 km į šiaurę nuo Sidnėjaus nutolęs vienas didžiausių ir seniausių vyno regionų šalyje. Google sako, kad vyndarystė šiose apylinkėse prasidėjo ankstyvame XIX amžiuje, kai  vieni pirmųjų atvykėlių į Australiją Hunter upės slėnyje pasodino pirmuosius 20 arų vynuogių. Šiandien regione yra daugiau nei 120 vyninių, siūlančių vietoje augintą, gamintą ir išpilstytą vyną. Keliaujant po regioną pravažiuoji tiek dideles vyno daryklas, tiek visai mažutes. Daugelyje jų parduodamo vyno, sako, nerasite niekur kitur, nes visi tarpininkai užsideda nemažą antkainį, ir tampa labai sunku tą vyną parduoti. Kaip supratau, daugelis vyninių savo produkciją pardavinėja tiesioginiu būdu: apsilankiusiems siūlo nemokamas degustacijas, siūlo tapti jų klubo nariais ir vėliau registruotiems pirkėjams siunčia vyno dėžes kas keletą mėnesių ( mažiausiai turi pirkti 6 butelius kas keletą mėnesių). Nežinau, kaip kiti Australijos vyno regionai, tačiau Hunter Valley turėtų nesiskųsti lankytojų srautu, nes tai viena populiariausių turistinių krypčių NSW valstijoje.

Degustacijos. Kaip minėjau, atvykus į vyninę daugeliu atvejų gali gauti nemokamą degustaciją. Tai reiškia, kad bus degustacinis meniu, popieriaus, pieštukų pastaboms pasižymėti, kibirėlis tam vynui išspjauti, vandens ąsotis ir žmogus, kuris papilstys ir papasakos apie vyną. Jei grupė didesnė, gali būti, kad vynų degustacija (kokios 8 rūšys) kainuos apie 3-5 dolerius, tačiau, jei po degustacijos kažkas kažką pirks, greičiausiai už degustaciją mokėti nereikės. Kai kurios vyninės šalia to nemokamo vyno dar pasiūlo derančio sūrio ar šokolado. Per tuos du kartus aplankiau nemažai vyninių, tai visur truputį skirtingai, tačiau iš esmės procesas tas pats.

Jei iš skaitančiųjų kas nors galvoja, kad vyno nemėgsta (arba apskritai alkoholio nevartoja) ir jau svarsto, kad nebūtų jiems ten ką veikti, tai žinokite, ten ne tik vyną gamina! Hunter Valley yra ir alaus daryklų, sūrio, šokolado gamyklų, o kur dar visos boutique parduotuvėlės, prikrautos įvairiausiais alyvuogių aliejais, užtepėlėmis, organiškais džemais, rankų darbo saldainiais ar mažomis meno galerijomis. Aišku, netrūksta ir restoranų su terasomis vynuogynų pašonėje. Beto, ten ir šiaip apylinkės labai gražios tiek pasivažinėjimui, tiek piknikui, tiek kengūrų stebėjimui. O dar galima ir oro balionu paskraidyti, kaip suprantu, populiari pramoga. Man tai ten toks gražus regionas, kad turbūt ir dar kartą važiuočiau.

Kaip nuvykti. Nuvykti į Hunter Valley iš Sidnėjaus teoriškai galima ir viešuoju transportu. Reikėtų sėsti į traukinį, nuvažiuoti iki Newcastle ir paskui kažkur autobusą i Pokolbin miestelį pasigauti, bet suvažinėti per vieną dieną pirmyn-atgal ir dar po patį slėnį pasivažinėti, turbūt nelabai realu. Patogiausia važiuoti automobiliu arba su autobusine dienos ekskursija iš Sidnėjaus. Autobusinę kelionę galima užsisakyti iš ne vieno turo operatoriaus, kaina paprastai svyruoja apie 120 dolerių, tačiau paieškojus per Groupon galima rasti ir pigiau ( mes su Karolina po $64 mokėjome). Tuo tarpu važiuojant su draugais… Na, reikia vyno nemėgstantį vairuotoją turėti. 🙂

Kelionė automobiliu ar autobusu? Kadangi aš pati buvau du kartus, ir vieną kartą važiavau su draugais, kitą kartą su masiniam turizmui pritaikyta ekskursija, galiu palyginti labai skirtingus įspūdžius. Važiuojant su draugais pakeliui stojome mažose, paprastai vienai šeimai priklausančiose vyninėse. Jos buvo jaukios, turinčios savo charakterį ir įsimenančios. Pavyzdžiui, Usher Tinkler vyninė buvo įrengta buvusioje koplyčioje, Tintilla priminė kažkieno svetainę su dideliu valgomoju stalu ir senovinėmis komodomis, o štai Piggs Peake vyninėje vyko visas gamybos procesas, degustacijos stalai buvo pačioje darykloje, o apie vyną pasakojo daug visko žinantis vyndario sūnus.

Tuo tarpu važiuojant su ekskursija stojome ten, kur stoja dideli autobusai. Ten, kur degustacijos galimos kelioms grupėms vienu metu. Ten, kur nuolat primenama pirkti pirkti pirkti. Aišku, vis tiek buvo įdomu, nes antros eksursijos metu aplankėme ne tik vynines, dar ir į kažkokį alyvuogių chechą užsukome, šokolado degustaciją gavome… Jei tai būtų buvęs pirmas kartas, sakyčiau, buvo įdomu ir vis tiek patiko, bet dabar, kai galiu palyginti ir jums rekomenduoti, važiuokite patys!

Nuosavo transporto alternatyvos. “– Na gerai, važiuoti patiems, tai patiems, bet ką daryti, jei vyną mėgsti ir nenori jo išspjauti, tačiau vairuoti reikia?”- paklausite jūs. O aš ir atsakysiu: “– Apie viską ten pagalvota!” Aišku, jeigu jau esate vairuotojas, tai labai ten to vyno nepridegustuosi. Reikėtų apsistoti bent nakčiai ir važiuoti vyno ragauti automobilį palikus prie nakvynės namų. Keliauti po patį Hunter Valley galima išsinuomavus dviračius ( yra ir elektrinių, dvejojantiems savo fiziniu pasirengimu). Juos išsinuomoti galime keliose vietose, pavyzdžiu kad ir čia. Na, o jeigu dvejojate, kad kelelis gali būti labai vingiuotas iš vieno vynuogyno į kitą, tai kita populiari alternatyva yra Hop On Hop Off autobusai (nuoroda čia). Važiuoja jie dviem maršrutais, tai pasirinkus kažkurį pakeliui stotelėse galima išlipti, pasivaišinti, sulaukti autobuso, kitoje stotelėje vėl išlipti, vėl pavažiuoti… Tais pačiais dviem maršrutais važuoja autobusai visą dieną, tik paskutinio reikėtų nepražiopsoti. Atrodo visai patogu, nors pačiai išbandyti neteko.

Hunter Valley man buvo viena iš tų krypčių, kur sakiau, būnant Australijoje tikrai tikrai nuvažiuosiu. Ir nuvažiavau. Ir patiko. Ir dar kartą nuvažiuočiau! O jeigu sugebėčiau kelis atliekamus šimtus oro balionui rasti, išvis gerai būtų. Reiks kada ir Europoje kokį vyno turą susiorganizuoti. Gal turite rekomendacijų, ką į savo nesibaigiantį svajonių sąrašą turėčiau įtraukti? Pasidalinkite! 😉

***

*Iš tikro pirkome automobilį už $500, tačiau jau pirkdamos žinojome, kam, pavažinėjusios vasarą, parduosime už $400, tai gavosi investuotas 100 dolerių, kuriuos pasidalinome ant 4. Beje, tą vasarą ir šį blog’ą pradėjau rašyti! Perkeliant jį į naują svetainę kažkaip susijaukė ir truputį išsimėtė nuotraukos, ir aš jų netvarkiau, tačiau, jei niekada neskaitėte, užsukite čia, kur 6 metais jaunesnė Vaida džiaugiasi gyvenimu JAV. 🙂

***

Bučkiai ir linkėjimai

 



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: