Atrodo, kątik rašiau mėnesio apžvalgą, o čia jau ir vėl kalendorių versdama matau, jog naujas prasidėjo. Oi, kažkaip per greitai tas sausis prabėgo, atrodo, nieko gero nuveikti nespėjau. Bet nesąmonė. Jei kažko nenuveikiau, tai ne mėnuo per trumpas buvo, o pati per mažai pasistengiau. Ir šitos mano mėnesio apžvalgos labai gerai paskui pasitempti verčia. Netikite? Pabandykite ir jūs kas mėnesį apžvelgti ir susirašyti, ką nuveikėte. Tikiu, ne mane vieną tokios savo ataskaitos privers susimąstyti, kur tas laikas prabėga. 🙂 Na bet visgi. Sausis. Koks gi jis buvo?
Mėnesio kelionė. Sausio mėnesį keliones daugiau planavau negu iš tikro keliavau. Galbūt prisidėjo dar ir tai, kad dabar vasara, gyvenu šalia vandenyno, tai leidžiant laiką ten, kelionių poreikis natūraliai sumažėjo… Visgi nors į vieną išvyką išsiruošti pavyko, ir jums apie ją jau pasakojau. Vieną saulėtą ir šiltą sekmadienį važiavome į Port Stephens, kur per kopas lentomis čiuožinėjome, vandenyne maudėmės ir į kalną lipome. Buvo daug gražių vaizdų ir daug smagių įspūdžių, kuriais dalinausi šiame įraše, jei kartais praleidote.
Nacionaliniai parkai. Metų pradžioje susidariau sau sąrašą, ką noriu nuveikti per metus. Ir rašydama į užrašų knygelę, ką 2018-aisiais norėčiau daryti daugiau, kur įmanoma įsivardinau bent kažkokius skaičius ( Daugiau skaityti – bent 1 knygą per mėnesį, dažniau blog’ą rašyti – bent 52 įrašus per metus, daugiau sportuoti – reguliariai bent 2 kartus per savaitę ir pan. Vien tas daugiau neveikia, reikia konkrečių skaičių. Kaipgi kitaip pamatuosiu, ar padariau viską taip, kaip norėjau?). Žodžiu, į visą šį sąrašą įsirašiau, kad per metus aplankysiu bent 12 naujų nacionalinių parkų. Ar tai padaryti bus lengva? Manau, nesunku, tik reikės nepatingėti, pasiieškoti tų parkų, pagalvoti, ką ten veikti, ir susiplanuoti dienos išvykas. Pirmąjį metų mėnesį buvau dviejuose: Tomaree ( apie kurį pasakoju pastraipoje aukščiau) ir Ku-Ring-Gai Chase. Šis parkas yra kokia valanda (gal mažiau) kelio į šiaurę nuo Sidnėjaus, tik viešuoju transportu turbūt sunkokai pasiekiamas. Yra parke pasivaikščiojimų takų, mažų paplūdimių ir apžvalgos aikštelių. Įvažiavimas į parką mokamas ir ribotas (vakarais uždaromas), bet aplankyti verta. Labai graži panorama į Broken Bay atsiveria! Beje, kitoje įlankos pusėje yra jau keletą kartų lankytas Palm Beach. Labai keista suvokti, kad tai yra beveik ta pati vieta, tačiau atkreipi dėmesį į visiškai kitus dalykus. Jei būnant Palm Beach ir lipant prie švyturio koncentruojiesi į siaurą pusiasalį, skiriantį įlanką ir atvirą vandenyną, tai Ku-Ring-Gai Chase West Head apžvalgos aikštelėje matai visą įlanką, Hawkesbury upės žiotis, salas.
Mėnesio menai. Sausio mėnesį aplankiau dvi parodas: vienos iš jų organizatorė buvo mano draugė, pristačiusi savo tapybos darbų parodą vandenyno tema, o kita paroda buvo Sidnėjaus festivalio dalis. Jos autorė – vokiečių kūrėja Katharina Grosse, o jos kūrinys užima 8000 kvadratinių metrų drobės. Paveikslu to nepavadinčiau, tai greičiau meninė instaliacija. Paroda vyksta mano mėgstame Carriageworks, Eveleigh rajone ( pamenate, esu pasakojusi apie ten vykstantį apie šeštadieninį ūkininkų turgų? 🙂 ). Jei esate Sidnėjuje ir norėsite pasikultūrinti, užsukite. Paroda nemokama, vyks iki balandžio 8. (Daugiau informacijos čia)
Mėnesio filmas. Nežinau kaip jums, bet man tai vasara ne vasara be šiltų naktų, visokių terasų, parkų ir filmų po žvaigždėmis. Visada labai noriu nueiti, tad, kai kambariokė pasiūlė prisijungti prie jos ir jos draugės į kiną po atviru dangumi, nė akimirką nesudvejojau. Tiesa sakant, iš pradžių sutikau ir bilietą nusipirkau, paskui tik pasidomėjau koks filmas bus. O filmas visai patiko! Žiūrėjome “The Greatest Showman”. Lengvo siužeto miuziklas su labai gražiais garso takeliais. Turbūt labiausiai man jie ir patiko. 🙂 Tiesa, atmosfera turbūt taip pat pridėjo nemažai žavesio: buvo šiltas vakaras, turėjome užkandžių ir po vyno taurę, aplinkui buvo daug žmonių, sugulusių ant savo atsineštų pledų, o virš galvų skraidė didžiulių šikšnosparnių būriai, neleidžiantys pamiršti, kad esame Australijoje.
Mėnesio knyga. Tame pačiame sąraše, apie kurį užsimiau pačioje pradžioje, pažadėjau sau, kad šiais metais mažiau laiko skirsiu socialinių tinklų naršymui (panašu, kad tai didžiausia mano priklausomybė), vietoje to daugiau skaitysiu. Bent 1 knygą per mėnesį. Tiesa, šį mėnesį galėjo tų knygų būti ir daugiau, nes tą, kuri papuolė į rankas, perskaičiau per vieną vakarą. O jeigu jau taip, tai turiu pripažinti, užkabino. Alessandro Baricco “Šilkas” romanu vadinti turbūt negalima, greičiau tai novelė. “Šilkas” – tai nedidelės apimties, vieno pagrindinio veikėjo sublitiliai papasakota neįprasta meilės istorija su visiškai netikėta kulminacija. Skaitydama vis galvojau, kurgi visas siužetas veda, o apie tokią pabaigą, kokia ji buvo, net nepagalvojau. Man patiko! Ar kas nors skaitėte? Kokie jūsų atsiliepimai?
Mėnesio pirkiniai. Kur išeina Vaidos pinigai? Jei daugelio merginų pinigai paliekami šmutkėms ir kosmetikai, tai mano pinigai ištirpsta internete, perkant lėktuvo bilietus ir techniką. 😀 Ir tų pinigų paskui kaip nėra, taip nėra, klasika. 😀 Bet tai kiek man džiaugsmo užtat teikia! Šį mėnesį nusipirkau bilietus į Graikiją ( žinau, labai netikėta atostogų kryptis iš Australijos, bet turiu tam savų priežasčių), kur skrisiu gegužės gale, ir pagaliau įsigijau blykstę fotoaparatui ( Canon Speedlite 430EX III-RT), dabar tereikia išmokti ja naudotis ir pradėti daugiau dirbti, nes žiūriu, mano išlaidos didesnės už pajamas, hrrr.
Mėnesio kūrybinės dirbtuvės. Kai turiu laiko, vis pažiūriu , kas vyksta mieste, į kokius workshop’us ar meetup’us galiu nueiti. Dažniausiai aplankau Canon organizuojamus, kurių metu kartais galima išbandyti technikos (objektyvus, filtrus, blykstes, kažkada mačiau ir fotoaparatus). Kartais renginiai būna nemokami, kartais už simbolinį mokestį, kartais ganėtinai brangūs. Aš einu į tuos nemokamus arba nebrangius. 🙂 O eidama visada turiu keletą tikslų: kažką naujo išmokti, sužinoti ką nors iš techninės pusės (visada turiu klausimų organizatoriams ir prašau, kad man ką nors parodytų), susipažinti su fotografija besidominčiais žmonėmis (niekada nežinai, kuo naujos pažintys pasibaigs) ar tiesiog įdomiai praleisti laiką. Arba būna, kad tokių renginių metu, kai susikoncentruoji į vieną veiklą, pačiai kokios nors idėjos ateina, kas irgi šaunu. Žodžiu, jei nors vieną iš šių dalykų pavyksta gauti, žinau, kad nuėjau ne veltui. Sausį buvau gatvės fotografijos kūrybinėse dirbtuvėse. Nepasakyčiau, kad labai užkabino, tačiau pašnekinau organizatorių ir keletą dalykų apie savo fotoaparatą sužinojau, kas irgi buvo naudinga! O čia pasakoju, nes noriu pasidalinti su tais, kurie gyvena Sidnėjuje, jog tokie workshop’ai organizuojami dažnai, gal įkvėpsiu ką nors užsiregistruoti. 😉 Canon Collective svetainė čia, pažiūrėkite.
Mėnesio apsisprendimai. Šitas punktas rimtas. Po ilgų klausinėjimų savęs, ko gi aš noriu gyvenime, pagaliau nutariau, kad laikas man grįžti į Europą. Arčiau šeimos, arčiau namų. Ką veiksiu ir kur gyvensiu taip pat pagaliau žinau, bet apie tuos planus papasakosiu vėliau. Kol kas svarbiausia, kad nutariau nutraukti savo studijas anksčiau ir palikti Australiją anksčiau nei pasibaigs mano viza. Negaliu grįžti dabar, nes dar turiu darbinių ambicijų, kurioms Sidnėjus labai palankus miestas. Beto, studijos truputį riboja. Kad jau aš už jas nemažai moku, noriu išeiti civilizuotai, įspėjus koledžą iš anksto ir pabaigus trimestrą, ne kažkur vidurį. Neišsiplečiant, galvoju, parsikraustysiu į Europą kokį rugsėjį. Rugsėjį bus du metai kaip aš Australijoje. Manau, du metus praleisti šalyje, kai nežadi ten leisti šaknų ir tau nebe 20, yra pakankamai daug, ir nematau prasmės sėdėti čia trečius metus. 🙂 Šis sprendimas mane džiugina, ramina ir tuo pačiu primena, kad dar labai daug nenuveikiau, ką noriu nuveikti, tad reikia paskubėti!
Studijos. Kad jau užsiminiau apie studijas, tai manęs jos visai nedžiugina. Pakeitė dėstytoją, studijų kokybė krito kelis kartus, tai, jei seniau buvo visai įdomu, dabar siaubingai nuobodu ir nuoširdžiai jaučiuosi ten švaistanti savo laiką. Manau, tai labai prisideda prie to, kad nenoriu čia studijuoti ilgiau. Jei paklausite, kodėl tiesiog nepereinu kur nors kitur, paaiškinu, kad studijų viza yra pririšta prie koledžo, ir keičiant koledžą, reikia iš naujo prašyti vizos, tvarkytis dokumentus, už viską nemažai mokėti. O ir šiaip, visas šitas studentiškas vizų reikalas jau truputį per gerklę lenda. Jei kam aktualu, esu pasakojus apie studijas Australijoje šiame įraše. Jis truputį skiriasi nuo to, ką visi studijų agentai bando parduoti, nes aš neturiu jokio tikslo pagražinti ir dalinuosi realesniu vaizdu.
Tai štai, tiek trumpai apie sausį. Gal pačiai jis atrodė labai ramus, tačiau žinau, kad šį mėnesį skyriau daug laiko sau, savo pomėgiams, įsiklausymui, ko gi aš noriu ir kaip man tą pasiekti. O kartais juk tiek ir tereikia, kad viskas galvoje susidėliotų į savo vietas, ar ne? Gal vasaris bus aktyvesnis. Štai, mėnesį pradėsiu smagia išvyka. Rytoj su Karolina važiuojame į Hunter Valley, vieną seniausių vyno regionų Australijoje. Tikiuosi, kitą savaitę prisėsiu ir pasidalinsiu įspūdžiais, nes jau dabar neabejoju, kad bus smagu! Ilgam neatsisveikinu, nepabėgite. 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
Ta dalis apie Europą maloniausiai susiskaitė! Tikiuosi Vilnius bus dažnesnė stotelė Tavo planuose 😉
Author
Bus, Marijau! Tikrai bus 🙂
Puikus irasas! Laukiam nauju/paskutiniu ispudziu is Australijos ir pasitinkam nuotykius Europoje! 🙂
Author
Oi, dar daug reikalų, kol aš grįšiu į Europą, dar nelauk :))
Baltas ir draugiškas pavydas suėmė. Labai gražiai surašyta. Super. Džiaugiuosi atradusi šį blogą