Visiems sakau, kad man labai patinka Sidnėjus, tačiau, kai taip nutinka, kad du mėnesius praleidi mieste, atrodo, viduje net smaugia, kaip norisi ištrūkti kur nors, kur nėra žmonių. Jau turbūt buvau pasiekusi tą stadiją, kai viskas pamažu erzino, jaučiausi įsitempusi, savo rūpesčiuose ir reikaluose užsisukusi, vis mažiau ir mažiau dalykų kėlė džiaugsmą. Paskutinė savaitė buvo kažkokia įtempta, tad jau nuo kokio trečiadienio sakiau sau, kad nieko nežinau, važiuoju savaitgalį kur nors iš miesto, į gamtą, kad vėjas ar vandenyno ošimas prapūstų galvą, kad atsijunčiau nuo visko, kas neramina ir pasikraučiau vidines baterijas iš naujo. Jau seniai žinau, kad buvimas gamtoje mane veikia kaip pati geriausia terapija, ir šį kartą labai aiškiai mačiau visus ženklus – laikas. Į kompaniją pasikviečiau kartu gyvenančią Valentiną, ji dar pasiūlė draugei ( abi merginos iš Urugvajaus), ir visos trys sekmadienio rytą pajudėjome traukiniu vandenyno pakrante į pietus.
Dienos kryptį pasufleravo orų prognozės. Šiaurėje žadėjo lietų, o pietuose saulę pro debesį, tai vengdamos lietaus ten ir patraukėme. Lietaus išvengėme, maža to dar ir nosį sugebėjau saulėje nusvilti bei vieną ranką statybininko įdegiu papuošti, tačiau buvę nebuvę – kažkada nusilups. Tuo tarpu savo vidų užpildyti geromis emocijomis pavyko su kaupu, o tai ir buvo pagrindinis išvykos tikslas. Taigi dienos kryptis – Kiama. Apie Kiama esu minėjusi po pirmųjų savo apsilankymų, tačiau niekada nerodžiau jokių nuotraukų. Šį kartą, kad jau pasiėmiau fotoaparatą kartu, kviečiu ir jus kartu pasivaikščioti vandenyno pakrantėmis. 😉
Tą sekmadienį, sėdusios į traukinį, po nepilnų 3 valandų kelionės išlipome mažame Minnamurra miestelyje. Patyrinėjus Google žemėlapius atrodė, kad pakrante iki pat Kiama vingiuoja vaizdingas takas. Atkarpomis tas takas veda per miestelius, atkarpomis vingiuoja palei vandenyną, viena trumpa atkarpa šaligatviu eina palei greitkelį ( Bombo miestelyje. Šito galima išvengti pasukus į paplūdimį ir einant smėliu. Kai susigaudėme, buvo per toli apsisukti, bet jūs, jei kada paskaitę mano įrašą ten keliausite, turėkite galvoje). Visa atkarpa Minnamurra – Kiama tęsiasi apie 15 km, kuria mes, smagiai besišnekučiuodamos, ir praėjome.
Pirmas dėmesio vertas sustojimas – Minnamurra kalva, nuo kurios matėsi Minnamurra upės žiotys, pakrantėje švartavosi žvejų laivai, įvairiomis vandens pramogomis užsiėminėjo vietiniai ir miestelio svečiai. Vandenyne, visai netoli kranto, akį traukė nuo žemyno atsiskyrusi uola.
Paėjusios kiek toliau priėjome uolą, Katedra vadinamą ( angl. Cathedral Rock). Į uolėtą krantą dužo atsiritusios bangos, aplinkui ratus suko kirai, o bangose… Negalėjome patikėti savo akimis! Bangose nardė delfinai! Ir pradžių pamačiau du, tris, tada supratau, kad ten visas būrys, o pažiūrėjusi atidžiau pamačiau ir antrą būrį! Nerealu! Štai tada, ištiesus kojas ant pievos, besigrožint kalnų, pakrantės ir vandenyno peizažu bei tuo pačiu bandant suvokti, kad prieš akis šokinėja du būriai delfinų, mintyse sukosi viena: “-Vaida, tu tikrai esi Australijoje”. Gan dažnai tą užmirštu, tačiau tą sekmadienį labai aiškiai supratau, kad visa tai, ką patiriu, reikia dėtis į atmintį, nes tai yra nepaprasta.
Pasėdėjusios kurį laiką prie Cathedral Rock, papiknikavusios kažkur pakeliui, po kurio laiko priėjome Kiama. Kiama – tai mažas, bet jaukus, tipiškas miestelis šalia vandenyno. Manau, tai gan populiari savaitgalio kryptis norintiems pabėgti iš miesto. Savaitgaliais ten šurmuliuoja mažas turgus, parke gan dažnai vyksta koncertai. Visgi turbūt pagrindinis turistų traukos objektas – švyturys ir už jo esančios skylėtos uolos, pro kurias, banguojant vandenynui, į viršų trykšta įspūdingi purslų stulpai. Deja, tą sekmadienį jūra buvo labai rami, tai, natūralaus bangų šou nesulaukusios, dar truputį pasivaikščiojusios pakrante, pavėsyje atsigaivinome, sėdome į traukinį ir vakare grįžome į Sidnėjų.
Visą dieną praleidusi ant saulės, pėsčiomis nuėjusi kiek daugiau nei 15 kilometrų, namo grįžau pavargusi, tačiau tuo pačiu viduje gerokai atsigavusi. Tą sekmadienį dar kartą patvirtinau senai žinomą tiesą – niekas kitas taip gerai nepravalo galvos kaip buvimas gryname ore. Tikiu, kad ir ir jūs man pritarsite. O jeigu ne, išeikite savaitgalį ilgesniam pasivaikščiojimui ir patys įsitikinsite, kad sakau tiesą. 😉
***
Kaip atvykti? Tiesioginiu traukiniu iš Sidnėjaus. Galite važiuoti iki Minnamurra miestelio ir eiti iki Kiama, arba atvirkščiai. Patarčiau eiti Minnamurra – Kiama, tada saulė šviečia daugiau iš šono / nugaros. Priešingu atveju visą laiką kaitins į veidą, ir 15 km eisite susiraukę. 🙂
Kiek kainuoja? Sekmadieniais su viešojo transporto Opal kortele dienos bilietas 2,60 AUD, kitomis dienomis kelionės laiką ir kainas galite pasitikrinti čia.
Tako žemėlapį rasite čia.
Ką su savimi turėti? Patogią avalynę, vandens, užkandžių ir kremą nuo saulės.
***
Bučkiai ir linkėjimai
