• Apie prabėgusį lapkritį.

    Jau buvau bepradedanti galvoti, kad praleisiu lapkričio apžvalgą, nes nieko labai įdomaus nevyko, o dar ir labai vėluoju, tačiau, kad jau pradėjau šį įrašą kažkada mėnesio bėgyje, tai bala nematė, pabaigsiu. Pradėdama rašyti jaučiausi, kad nebuvau praėjusį mėnesį nei labai produktyvi, nei kažką labai smagaus nuveikiau, tačiau dabar žiūriu, kad visai geras tas lapkritis buvo, nereikia varyti Dievo į medį. 🙂 Taigi štaigi, prabėgo lapkritis. Niūrus ruduo Europoje, saulėtas pavasaris Australijoje.

    Violetinis pavasaris. Sidnėjus yra tokioje klimato juostoje, kur kiekvienais metais gatves papuošia gražuolės jacarandos (medžiai violetiniais žiedais. Jei kas nors žinote lietuvišką pavadinimą, prašau, papildykite mane). Jacarandų paplitimas didelis Australijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Pietų Afrikos Respublijoje, Zimbabvėje, Zambijoje, Ispanijoje, taip pat centrinėje Amerikoje ir Karibuose. Nemačiau niekur kitur, bet užtat Sidnėjuje grožėjausi jau du metus iš eilės. Ir ta prasme tikrai grožėjausi. 🙂 Vaikščiodama parkuose, pro traukinių langus, gerdama kavą ant suoliukų mieste, vieną medį net pas save kieme turime, tai visą mėnesį violetiniais žiedais snigo. Gražu. 🙂 Jei kas nors ieškosite šios gatvės, kuri nuotraukoje apačioje, tai ieškokite jos Kirribilli rajone.

    Mėnesio festivalis.Yra Sidnėjuje vienas rajonas, kurį taip mėgstu, kad ne kartą ieškojau kambarių nuomos, norėdama ten kur nors pagyventi. Tačiau kaskart vis sustabdydavau save, nes gyvendama Newtown turbūt visus pinigus išleisčiau kaimyninėms kavinėms, restoranams, vintažinėms parduotuvėms, knygynams, (sąrašas tęsiasi)… 🙂 Bet Newtown man patinka ne dėl to. Man patinka, kad tai labai margas ir laisvas rajonas, kuriame visada gali sutikti visokio plauko neformalų, kad ten visada groja gatvės muzikantai, kad namų sienos puoštos gražiais grafičiais ( ne atsainiomis terlionėmis, o iš tikro gražiais piešiniais!), kad ten nuolat pilna jaunimo, kad ten visada vyksta kažkas smagaus bei įdomaus, na ir šiaip ten kažkokia gera aura. Bene didžiausias vietinis metų renginys – Newtown festivalis. Pernai metais jį iškeičiau į paplūdimį, tačiau šiemet šios klaidos nepadariau. Į kompaniją pasikviečiau Karoliną, ir smagiai praleidome laiką. Dieną pradėjome 12 val dienos su kava ir milžiniškomis ledų porcijomis, baigėme 12 nakties, šokdamos gatvėje, grojant pietų Amerikos gatvės muzikantams. Į tarpą susitikau su viena mergina Cool Cousin trumpai fotosesijai ( vis dar dirbu su jais, kelionių apps’as čia toks), paskui pavakarieniavome Karolinos mėgstame veganiškame restorane, paklausėme įvairios muzikos. Kaip visada Karolina karts nuo karto pašnekėdavo į kamerą ir paskui pasidalino įspūdžiais su savo YouTube žiūrovais, tai kas nori užmesti akį į festivalį iš arčiau – video čia.

    Mėnesio atradimas. Tame pačiame Newtown, apie kurį pasakoju pastraipoje aukščiau, yra viena nereali vieta, kuri sugrąžino viltį, kad galiu valgyti ledus :)) O su ledais tai istorija trumpa. Prieš porą metų supratau, kad mano organizamos nelabai toleruoja laktozės. Maisto netoleracijos testų nedariau, tačiau kiek pastebėjus, ką valgau ir kaip paskui jaučiuosi, nesunku suvokti, kad pieno produktams turiu sakyti ne. Daugelį dalykų kažkaip nesunkiai išmečiau iš mitybos be didelių apgailestavimų ( pakeičiau kitais), tačiau į sūrį ir ledus iki šiol ilgesingai žiūriu. Tai štai, tinkamo sūrio dar teks paieškoti, o ledus parodė ta pati Karolina tame pačiame Newtown! Pagrindinėje gatvėje yra tokia Gelato Blue ledainė. Šeimos verslas, gaminantis veganiškus ledus iš kokosų pieno. Puikaus skonio ir nežinodamas net nesuprastum, kad jie ne iš tikro karvės pieno. Jei kas nors skaitote šį įrašą būdami Sidnėjuje – labai rekomenduoju pabandyti! Gelato blue – 318 King St, Newtown NSW 2042.

    Mėnesio kelionės. Lapkritį pavyko iškišti nosį iš Sidnėjaus du kartus ir abu kartus į pietus. Vieną kartą išvažiavau 15-os kilometrų pasivaikščiojimui vandenyno pakrante ir delfinų stebėjimui į Kiama, apie kurią pasakojau šiame įraše, o kitą kartą išvažiavau visam savaitgaliui patikrinti, ar balčiausio smėlio pasaulyje paplūdimiai nepasikeitė nuo paskutinio karto, kai ten lankiausi. Apie šią išvyką žadu bent nuotraukomis pasidalinti kitą savaitę (arba, jeigu spėsiu, rytoj), o, jei praleidote pirmos kelionės įspūdžius į Jervis Bay, jie slepiasi po šia nuoroda. Nereali vieta!

    15 km sekmadieninis pasivaikščiojimas Minnamurra – Kiama.

    15 km sekmadieninis pasivaikščiojimas Minnamurra – Kiama.

    15 km sekmadieninis pasivaikščiojimas Minnamurra – Kiama.

    Jervis Bay ir balčiausio smėlio pasaulyje paplūdimiai.

    Jervis Bay ir balčiausio smėlio pasaulyje paplūdimiai.

    Mėnesio nusivylimas. Lapkričio pradžioje susukau galvoje planą chuliganą, kad susitrumpinsiu savo buvimo laiką Australijoje ir vietoje to lėksiu į Naująją Zelandiją nepilniems metams. Ta mintis man taip patiko, kad jau beveik ir įsivaizdavau save ten gyvenančią ir dirbančią. Susižiūrėjau datas, kada galima pateikti paraišką vizai, atsikėliau iš pačio ryto, laukiau, kada bus atidaryta registracija online, viską greitai užsipildžiau ir…vizos negavau! Kodėl? Nes pildant formą užtrukau 7 minutes ir per tas 7 minutes visos 100 vietų, skirtų Lietuvai, buvo išgraibstytos. Wtf? Gal kas nors iš jūsų pildėte paraišką ir gavote Working Holiday vizą? Kiek laiko užtrukote? Na nes mano supratimu 7  minutės turėjo būti pakankamai greitai… O vietų tai ne 10, o visas 100… Žodžiu, ne visi mano planai pavyksta taip, kaip noriu. Teks kada nuskristi šiaip pakeliauti. Tik ne metams, o porai savaičių.

    Namai. Ką ten lietuvių išmintis byloja? Vorai laimę neša? Kas mane sekate instagram’e, turbūt ne kartą matėte kaip kraupinau rodydama į namus užsukančius plaukuotus gyvius, pusės delno dydžio. Iš tikro tai Huntsman vorai nepavojingi… Tik atrodo baisiai. Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau virtuvėje ant sienos, žiūrėjau išsprogdinusi akis, bijodama pajudėti. 😀 Dabar pripratome, kad, kai lauke lyja, jie įlenda pro atidarytus langus į sausus namus ir paskui netikėtais momentais išlenda pasilabinti. Šiaip jau, kol jie virtuvėje ar svetainėje, net sugebame apsimesti, kad nematome ( nebent Natalia namie. Ji vienintelė pas mus tokia drąsi, kad sugeba su dėžute  tuos vorus pagauti ir išnešti į kiemą), tačiau kai kartą vienas nežinia iš kur nukrito į mano lovą, šokau lauk lyg įkąsta. Ir tada prisiminiau, kaip prieš atvažiuodama į Australiją šnekėjau, kad “-Ne ne, aš gi būsiu Sidnėjuje, ten miestas, nėra ten jokių vorų…” Panašu, kad prisišnekėjau. 🙂

    Skaitiniai. Kai aplankiau Sidnėjaus žydų muziejų, norėjau žydų tema ką nors perskaityi / pažiūrėti. Savo elektroninėje skaityklėje susiradau seniai turėtą John Boyne “Berniukas dryžuota pižama” knygą, kuri pagaliau sulaukė savo eilės. Ši knyga – tai smarkiai įtraukiantis ir labai jautrus pasakojimas apie dviejų berniukų draugystę, nepaisančią juos skiriančios sienos ir visų esančių aplinkybių. Nebuvau mačiusi filmo, nežinojau, kuo baigiasi istorija, tačiau paskutinius 20 procentų knygos atrodo ryte surijau, nuolat krečiama negeros nuojautos. Rekomenduoju!

    Darbai. Kai prieš keletą mėnesių pradėjau pasakoti apie savo freelancerės gyvenimo pradžią, man pačiai tai buvo įdomu, tačiau tuo pačiu visiškai nauja ir labai daug kas nežinoma. Dabar, prabėgus pusmečiui, daug kas stojasi į savo vietas. Lapkritį turėjau mažiau atsitiktinių darbų, tai skyriau daugiau dėmesio nuolatiniams klientams, kurių šiuo metu turiu 4 ( fotografuoju 3 restoranų tinklams ir administruojų jų socialinius tinklus, plius vienas šiaip restoranas, kuriam fotografuoju). Atrodo, pagaliau susikūriau sistemą, kaip dirbti, kad darbai, komunikacija ir atsiskaitymai su klientais vyktų nuosekliai ir be streso. O kai visa tai pagaliau vyksta sklandžiai, galiu daugiau dėmesio ir energijos skirti naujų klientų paieškai. O šiaip tai ką – toliau dirbu su britais, toliau dirbu su savo marketingo agentūra, šalia jos atsirado dar viena… Liko mėnesis iki metų pabaigos, kad galėčiau susiskaičiuoti viščiukus ir dėti pliusą ant šių metų tikslo, o tada kitiems metams kelti naujus didesnius ir įdomesnius darbinius tikslus. Žodžiu, po truputį, po truputį, kartais užstrigdama, bet vis tiek iriuosi į priekį. 🙂

    Pirkinys. Kai eilinį kartą dejavau, kad mano senas iPhone 6 tinkamas tik internetui panaršyti ir paskambinti, nes visam visam kitam niekada neturiu vietos, lyg išgirdęs mano mintis brūkštelėjo žinutę Aidas: “- Labas, užsisakiau iPhone X, gal nori atsinaujinti saviškį?” O taip! Iškeičiau 6 į 7, tai pagaliau galiu net fotografuoti, nesinervindama, kad kas kartą turiu kažką ištrinti. 🙂 Gal pastebėjote, kad ir savo Insta Stories vis dažniau atnaujinu? Jei dar kas nors neprisijungėte, mano australiška kasdienybė čia: www.instagram.com/vaidasav/

    Sportas.. Už sportą tyliai tyliai save giriu. Atrodo, pagaliau pripratau ir iš tikro nueinu pasportuoti, ne tik šneku ir pasiteisinimų ieškau, neva laiko neturiu. Šventa tiesa, kad kai nori, laiko viskam randi! Šį mėnesį savo sporto klube atradau naujas pilvo preso treniruotes ir pridėjau jas šalia savo mėgstamos zumbos. Gruodį žadu sau dar nors porą naujų treniruočių išbandyti. Kas žino, gal patiks?

    Mityba. Savo mitybos įpročiais taip pat visai džiaugiuosi. Neatėjo tai per dieną, kaip ir visi įpročiai susiformavo per tam tikrą laiką, tačiau pastebėjau, kad mano pirkinių krepšelis nuolat atrodo vis sveikiau ir sveikiau. Valgau dažniau. Gaminuosi daugiau. Šlamšto mažiau. Tik nežinau kaip tie avižiniai sausainiai su šokoladu būna, kad patys į mano krepšelį įšoka, bet nepaisant jų, atrodo, pagaliau iš tikro pradėjau sąmoningai rūpintis tuo, ką kraunu į skrandį ir kaip dėl to jaučiuosi. O ir posakis “You are what you eat – so don’t be fast, cheap, easy or fake” atrodo kaip niekad artimas. 🙂

    Miegas. Na o su miego įpročiais dar užsiimti reikia… Vakarais ir naktimis dirbu, miegoti einu gerokai per vėlai. Blogas įprotis, kurio kažkaip reikia atsikratyti. Kitais metais! 😀

    Tai tiek to lapkričio tebuvo. Apie viską prabėgomis, tačiau žiūriu, kad ir taip nemažai prirašiau. Kitame įraše parodysiu ką nors gražaus Australijoje, nepabėkite ilgam. 😉

    ***

    Bučkiai ir linkėjimai

    5 Comments

    1. Simona
      2017 December 9 / 17:56

      Vaida! Kaip man patinka tavo mėnesio apžvalgos. Žiauriai motyvuoji! 🙂 Nuotraukos nuostabios kaip visada! x Siunčiu linkėjimus iš snieguotos Kanados į saulėtą Australiją!!! xxx

      • Vaida
        Author
        2017 December 9 / 18:06

        Woop woop! Ačiū! 😉

    2. Dovilė
      2017 December 9 / 20:19

      Labas Vaida,
      mano net du pažįstami, pora, gavo tas vizas į Naujają Zelandiją 😮 Dabar jau pasidarė įdomu per kiek laiko užpildė!

      • Vaida
        Author
        2017 December 9 / 23:41

        Tikrai įdomu, nes aš žinau dar 3 žmones iš Sidnėjaus, kurie pildė registraciją vos jai atsidarius, ir visi nespėjome! Imu galvoti, gal kokių apribojimų šaliai buvo sistemoje uždėta?

    3. 2017 December 12 / 11:22

      Koks puikus įrašas, Vaida! Labai skaniai susiskaitė. Tikiu, kad gruodžio mėnesio išvykos ir kelionės bus dar geresnės :>

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?