29, 09, 2017

Mėnesis su neišpakuotu lagaminu. Rugsėjis.

– Kaip nėra, taip nėra ramybės tavo gyvenime, – susirūpinusiu veidu žvelgdama į mane sako mama. O aš atsidūstu ir priduriu:

– Nėra. Ir nebepamenu, kada ji paskutinį kartą buvo.

Šis mėnesis buvo viena nesibaigianti kelionė. Tiek tiesiogine prasme, tiek perkeltine. Keliavau į kitą pasaulio pusę atostogų, o tuo pačiu intensyviai keliavau per save, savo mintis, svajones, poreikius ir ateities vizijas. Purčiau iš sielos gelmių savo silpnybes, stiprybes, analizavau pastarųjų metų klaidas ir svarsčiau, kaip jų išvengti ateityje. Kaip man to reikėjo! Ir iš tikro, nors mano išoriniame pasaulyje šiuo metu vis dar didžiulis chaosas, vidiniame tvyro ramybė ir harmonija su savimi pačia. Žinau ko noriu, ir žinau, kad viską aš pasieksiu. Po truputį, mažais žingsneliais, užsispyrusiai, nepykdama ant savęs už klaidas, nustodama graužti už pražiopsotas galimybes ir nuolat stumdama save pirmyn. Na o tai, kad neturiu visko, ko noriu, dabar… Auginu kantrybę (kuriuos, būna, pritrūksta) ir tuo pačiu dėkoju gyvenimui už tai, ką turiu. Na, bet nesileidžiant į smulkmenas, trumpai pasakoju, ką įdomaus atnešė rugsėjis.

Atostogos. Šių atostogų laukiau ilgai. Ir iš tikro laukiau ne todėl, kad man poilsio labai reikėjo, būčiau persidirbusi, pavargusi ar pan., aš tiesiog labai norėjau į Lietuvą. Be galo ilgėjausi šeimos ir draugų. Prabėgo visi metai kaip išvykau į Australiją, ir tie metai buvo pats ilgiausias laiko tarpas kaip negrįžau namo. (Namo? Taip, Lietuva mano širdyje visada bus namai). Labai norėjau grįžti gegužės gale, bet tuomet nepavyko, tai paskui jau tikrai stogą rovė, kaip norėjosi visus pamatyti. Na ir ką, vieną dieną pašnekėjus su namiškiais apsisprendžiau – laikas į Lietuvą. Bent porai savaičių. Kai pradėjau rimčiau planuoti ir bilietų ieškoti, buvo aišku, kad porai savaičių į kitą pasaulio kraštą skristi neapsimoka, tai išsiruošiau nepilnam mėnesiui. Puikiam mėnesiui. 🙂

Mėnesio pamoka. Kas sekate mano blog’o Facebook puslapį, tikriausiai matėte, kaip dalinausi savo kelionės iš Australijos į Lietuvą nuotrupomis. 10 valandų atidėtas skrydis iš Sidnėjaus, ilgas vėlavimas į kitą skrydį Europos link, užstrigimas Katare 17-kai valandų, galų gale stresas Varšuvoje, netyčia užmiršus PIN kodus, užsiblokavus savo banko korteles ir likus praktiškai be pinigų vos keli šimtai km nuo namų… Smulkiai istorijos nekartosiu, bet pakartosiu išmoktą pamoką – VISADA keliaujant su savimi turėti grynų pinigų. Jei ne vietine valiuta, tai bent eurais, doleriais, kažkuo. Nes niekada nežinai, į kokią situaciją pakliūsi ir kada kortele pasinaudoti negalėsi, o turint grynų vis tiek kažkur kažkaip išsikeisi.

Mėnesio kelionės. Čia jau be abejonės šeimos atostogos Kroatijoje. Lankėme Plitvicų ežerų nacionalinį parką, Zadar, Trogir ir Split miestus. Na ir šiaip ilsėjomės prie žydros Adrijos jūros, kas buvo labai gerai. Kelionės metu saulėtu fotodienoraščiu dalinausi čia. 😉

Be Kroatijos, prieš grįždama į Australiją, pirmą kartą aplankiau Varšuvą ir likau nustebinta gražiu senamiesčiu ( kuris, teisybės dėlei, nėra toks jau senas). Pasivaikščiojimas su fotoaparatu po jį slepiasi po šia nuoroda.

Mėnesio rekomendacija. Neseniai pasakojau, kaip Varšuvoje, užsakinėdama nakvynę, išbandžiau naują svetainę, padedančią susigrąžinti dalį pinigų, išleistų apsipirkinėjant internetu. Labai paprasta! Eini į Bonusway.lt, poros mygtukų paspaudimu užsiregistruoji per savo Facebook, tada iš jų svetainės, per jų nuorodą eini į mėgstamas el.parduotuves ir apsipirkinėji kaip įprasta. El.parduotuvės mato, kad atėjai per jų partnerį ir už tai jiems duoda bonusą. Bonusway.lt pasidalina tuo bonusu su tavimi. Kai suma pasiekia 10 eurų, gali juos persivesti į savo banko sąskaitą arba PayPal. Taigi kodėl truputį nesutaupyti, kai gali sutaupyti? Juo labiau, kad tuos pinigus vis tiek išleidi? Žodžiu, aš išbandžiau ir jums rekomenduoju, o jeigu reikia išsamesnio paaiškinimo, tai pasakojau čia. P.S. registruojantis per šią nuorodą ( www.bonusway.lt/gyvenugerai) po pirmo apsipirkimo iš karto į savo krepšelį gausite 3 eurus. Veikia tiek apsiperkant kompiuteriu, tiek planšete, tiek telefonu.

Skaitiniai. Šį mėnesį teperskaičiau vieną knygą, bet užtat tokią, kur ir siaubas per nugarą bėgo, ir šypsojausi vienu metu. Emma Donoghue “Kambarys”. Per porą dienų surijau istoriją, įkvėptą tikrų įvykių JAV, apie jauną merginą, kurią pagrobė iškrypėlis, uždarė savo namo galiniame kieme įrengtoje garso nepraleidžiančioje kameroje, ir laikė įkalintą nuo viso likusio pasaulio 7 metus. Reguliariai prievartaudamas ir kartą per savaitę atnešdamas maisto bei kitų būtiniausių produktų, vadindamas tai sekmadienio dovana. Per tuos pragaro metus mergina pagimdė du vaikus: vienas mirė, gimdant jį kambaryje ant kilimėlio, o kitas, Džekas, penkiametis šaunuolis, ir pasakoja visą šią istoriją. Na o visa istorija… Vieną akimirką šlykštiesi Senuoju Niku, kitą akimirką stebiesi mamos išradingumu, trečią žaviesi mielu berniuku, ketvirtą vėl nejaukiai skaitai apie smurtautoją. Knyga, nepaliekanti abejingų! Šiaip yra ir filmas pastatytas, pernai Oskarą gavo, bet, jei filmo nematėte, prieš tai tikrai rekomenduoju knygą.

Eksperimentas. Kaip gauti papildomo laiko? Atrodytų, smulkmena, bet kokia efektyvi! Jau kuris laikas kaip nebeturiu telefone Facebook programėlės ir žinote ką?… Pati netikiu, kiek daug laiko atsirado. Iš pradžių buvo kažkaip neįprasta, vis išsitraukdavau nevalingai iš kuprinės telefoną pasižiūrėti, tačiau čia turbūt kaip su visom priklausomybėm: iš pradžių sunku, paskui džiaugiesi, kad nebereikia. 🙂 Seniai žinojau, kad socialiniai tinklai suryja labai daug mano laiko, kuris galėtų būti skirtas darbams, kūrybai, mažiems projektams, naujų idėjų gvildenimui, tai dabar tikrai pastebiu, kad turiu jo daugiau. Na o Facebook srautą užtenka patikrinti prie kompiuterio rytais ir vakarais. Pabandykite! 🙂

Sportas. Po 7 savaičių pertraukos grįžau į sporto klubą. Sugrįžimas po atostogų ojojoj, koks sunkus buvo… Jaučiausi lyg gyvenime nesportavusi 😀 Na bet vasara ir bikini sezonas labai sparčiai artėja, tai pasiteisinimams ir išsisukinėjimams nebėra laiko. Seniai žinau, kad stebuklų nebūna. Nori stangraus kūno – ate snikersams ir marš į sporto salę. Tą ir darau. Beje, apie sveiką gyvenseną, mitybą, sportą daug teigiamų minčių į galvą įpūtė Sidnėjuje sutikta labai šauni panelė Karolina, kuri turi savo internetinį projektą Missfit.lt ir viskuo dalinasi su savo žiūrovais ir skaitytojais tiek blog’e, tiek Instagram’e, tiek Youtube. Pažiūrėkite, gal ir jums patiks. 😉

Darbas. Grįžusi į Sidnėjų jaučiuosi nieko smagaus nenuveikusi, nes visas dvi savaites sprendžiau rimtus gyvenimiškus rūpesčius: kaip sugrįžti į darbo ritmą ir kur man dabar gyventi? Apie gyvenimą brūkštelsiu atskirai, o su darbais tai taip – prieš išvažiuodama sukausi kaip bitutė. Dirbau savo marketingo agentūrai, fotografavau nuolatiniams klientams, fotografavau naujiems (visi restoranai), dar vienos kino premjeros svečius ant raudonojo kilimo, dar vieną gimtadienį… Žodžiu, prieš atostogas reikėjo pinigų, tai kas mokėjo, tą fotografavau. Būdama išvykusi praradau vieną klientą (tą, kuris daugiausiai už darbą mokėjo) ir tą sužinojusi labai susinervinau. Grįžusi maniau, vėl reikės pradėti viską nuo pradžių, bet taip nebuvo. Mano marketingo agentūra pasveikino grįžusią ir tą pačią savaitę pas savo užsakovus nusiuntė, mano buvę klientai apsidžiaugė mane vėl su fotoaparatu savo restoranuose pamatę, visiems kitiems irgi persiunčiau laiškus, kad jau grįžau ir, jei reikės pagalbos, mielai padėsiu. Kažkas kažkam mane rekomendavo ir patys susisiekė su darbų pasiūlymais. Žodžiu po truputį, po truputį, kalendorius pildosi ir link savo metų tikslo Paversti fotografiją pagrindiniu darbu einu gan užtikrintai. Taip kad žinokite, jeigu pavyks man, pradėjus nuo noro ir idėjos, tai tikrai pavyks ir jums, jei dvejojate ar verta savo pomėgį paversti darbu. 😉

Namai arba kaip be namų negerai. Na tai spėkite… Vėl neturiu kur gyventi. Man pačiai čia jau juokas pro ašaras. Ne, po tiltu nemiegu, bet jau prieš išvykdama į Lietuvą žinojau, kad neturėsiu kur grįžti. Vieta, kur gyvenau anksčiau, man patiko, tačiau buvo aišku, kad palikdama kambarį laisvą, visą mėnesį būdama be pajamų ir tuo metu dar atostogaudama kitame pasaulio gale, tikrai negaliu sau leisti mokėti nuomos viename brangiausių pasaulio miestų. Beto, pora, pas kurią gyvenau, norėjo grįžti prie Airbnb nuomos ir turėti tą kambarį laisvą, kai atvyks jų svečių, tai visiškai tą suprasdama susikroviau daiktus, palikau juos pas draugus (ačiū, Eitvyda ir Artūrai!) ir su tokia menka nežinomybe išvykau iš šalies. Grįžusi apsistojau pas kitus draugus (ačiū, Aiste, Emili, Karolina ir Pauliau!) ir tuo pačiu ieškojau savo kampo. Panašu, kad radau, bet kraustausi ten tik nuo spalio 9, tai atlaisvindama draugų svetainę išsinuomavau kambarį pas kitą lietuvių porą. Žodžiu, vis dar be namų ir vis dar su pusiau iškrautu lagaminu. Blogiausia, kad pati savęs tokia betvarke gyvenime nebestebinu. Na, bet labai tikiuosi, nuo spalio vidurio bent šitoje vietoje galvos sukti nereikės ir galėsiu mintis nukreipti malonesnių dalykų link.

Visas mano rugsėjis buvo padalintas į dvi dalis: pusę mėnesio nerūpestingų ir gražių atostogų Europoje kartu su šeima ir pusę mėnesio galvos skausmo, kaip susistyguoti gyvenimą Australijoje. Ir šis mėnesis buvo nuostabus. Pabuvau su tais, kurių labai ilgėjausi ir… visiškai ramia širdimi, be menkutės graužaties grįžau į Sidnėjų. Šį mėnesį man lyg akmuo nuo krūtinės nuriedėjo, nes aiškiai supratau, ko noriu. Žinau, kad noriu grįžti gyventi į Europą (nesakau, kad į Lietuvą, sakau, kad į Europą. Dabar ji man tokia mažutė atrodo, kad nebesureikšminu, į kurią šalį). Tuo pačiu žinau, kad aš nesiversiu per galvą ir neisiu jokių kryžiaus žygių, kad pasikeisčiau savo studento vizą Australijoje (kodėl čia būti studentu nėra cool, pasakojau šiame įraše). Mano studento viza baigsis 2019 liepą, tai reiškia, turiu nepilnus du metus savo darbams ir pažinimams. Pakankamai daug laiko… Bet iš kitos pusės žinau, kad tas laikas yra ribotas, o mano norai dideli, tai teks pajudinti sėdimąją, kad tie norai neliktų tik norais. Prabėgo lygiai metai nuo tada, kai atvykau pagyventi į Australiją. Pirmi metai buvo neįtikėtinai sunkūs. Antri bus kur kas geresni, neabejoju! 😉

***

Vėl meilės gyvenimui ir naujų jėgų kupina –



4 responses to “Mėnesis su neišpakuotu lagaminu. Rugsėjis.”

  1. Dalia says:

    Sveika,Vaida
    Skaitau Jūsų užrašus ir …taip jaučiu, suprantu, pritariu, žaviuosi ir nerimauju kartu su Jumis. Esate verta Sėkmės! Linkiu nuoširdžiausiai!!
    Jau rašiau Jums anksčiau GERBIU Jūsų laiką.Susisiekime

  2. Asta says:

    Tai ir svarbiausia, kad ramybė tvyrotų viduje, nors aplink ir uraganai siaustų 🙂

    Persiųsiu tau dar porą knygų (nes neatsimenu ar įrašiau. Lyg ir ne), kurios paliko ne mažesnį įspūdį. Tikiuosi kad nebūsi spėjusi pamatyti filmų 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: