Po valandą trukusios liūties vėl nusišypsojo saulė. Sunkūs debesys slinko dangaus skliautais tolyn, užleisdami vietą maloniems spinduliams. Padūkęs vėjas karts nuo karto vis taikėsi kilstelti suknelę, o palmės lyg kokios koketės mojo šakomis tarsi atsiprašinėdamos, jog tas popietinis lietus tebuvo mažutis atostogų nesusipratimas.…
Rašiau rašiau apie Gatvės muzikos dieną Vilniuje, bet ką aš čia… Visi juk patys buvote, viską matėte ir girdėjote 🙂 Nebuvote? Negali būti! Man atrodo, vakar visas Vilnius buvo susirinkęs į centrą. Muzikos paklausyti, savęs parodyti ir į kitus pažiūrėti…
Tą vakarą buvo šilta kaip vasarą ir kvepėjo alyvomis. Katedros varpinė mušė devynias, siaurose ir vingiuotose senamiesčio gatvelėse žiebėsi žibintai, o miesto gyventojai po dienos darbų šurmuliavo restoranų lauko terasose. Tą vakarą sėdėjau vienoje iš jų, su vietiniu draugišku vaikinuku…
Atrodo, grįžusi į Lietuvą nespėjau net lagamino iki galo išsikrauti, kaip susimečiau greitai būtiniausius daiktus į kuprinę ir… išskridau į Šiaurės Airiją. Neilgam, šį kartą tik į svečius, tuoj grįšiu. O tada, laiko turėdama, tikiuosi atrinksiu nuotraukas ir ką nors…
Kai po praeitų metų pabaigos asmeninių nesėkmių virtinės supratau, kad turiu greitai kažko imtis, mintis apie Šveicariją buvo tarsi laikinas išsigelbėjimas ir pabėgimas nuo savo pačios gyvenimo. Nėriau į nuotykį viena, pasitikėdama tik savimi, žinodama, kad neturėsiu ten nė vieno…
Kuo daugiau keliauju, tuo labiau galvoju, kad pasaulis ne toks jau ir didelis, Europa mažutė, o Lietuvoje išvis praktiškai viskas kaimynystėje. Štai, prieš metus su prancūzu Michael susipažinome Austrijoje, St.Antone, o šią savaitę lyg niekur nieko vakarieniavome Šveicarijoje, Lucernoje (vok.…
– O toliau važiuosime traukiniu! – šypsosi mįslingai mano viršininkas. Kur? Nesako. Bet mes per daug ir nesilaužome. Važiuojame ten, kur suplanuota darbo kolektyvo dienos išvyka. Pakeliui tampa aišku, kad mano savaitės kelionių kryptis – tas pats Tičino kantonas, kuriame…
– O Italija nuo čia toli?- klausia jis manęs. – Manau, kad ne, mes kažkur pasieny. – Važiuojam tuomet rytoj į Italiją! Išgerti kavos. – Mielai! 😉 Vat taip vat. Be jokių išankstinių planų, naršymų internete, krypčių dėliojimo, informacijos apie…
Kai prieš keturis mėnesius atvykau į Šveicariją, pažadėjau sau, kad laisvadienius išnaudosiu prasmingai. Pažadėjau, kad kiek įmanoma daugiau slidinėsiu, keliausiu, susigalvosiu įvairių veiklų, kad tik nešvaistyčiau laiko įnikus į kompiuterį, o pasidžiaugčiau proga, jog žiemoju vienoje gražiausių Europos valstybių. Kągi,…
Dar niekada taip gerai nejaučiau atšuoliuojančio pavasario kaip šiemet, gyvendama visiškoje ramybėje. Niekada nestebėjau greitai tirpstančio sniego, kriokliais ir šaltiniais šiurlenančio uolų šlaitais, niekada neklausiau kasdien vis garsiau besiveržiančios kalnų upės, neieškojau sprogstančių beržo pumpurų ir pirmųjų pavasario žiedų. Pavasaris…
Praeitą savaitę pas mane lankęsi draugai iš Lietuvos klausė, ar įmanoma priprasti prie šio grožio? Kaip mergina, tris metus iš eilės pražiemojusi Alpėse, atsakau, kad neįmanoma. Tikrai. Kiekvieną rytą, pabudusi ir pažvelgusi į kalnus, grožiuosi jais lyg matydama pirmą kartą…
