Dar niekada taip gerai nejaučiau atšuoliuojančio pavasario kaip šiemet, gyvendama visiškoje ramybėje. Niekada nestebėjau greitai tirpstančio sniego, kriokliais ir šaltiniais šiurlenančio uolų šlaitais, niekada neklausiau kasdien vis garsiau besiveržiančios kalnų upės, neieškojau sprogstančių beržo pumpurų ir pirmųjų pavasario žiedų. Pavasaris alsuoja į nugarą, o aš, atkišus veidą saulei, gaudau kiekvieną jos šypsnį. Tikiuosi, Jūs taip pat randate laiko tuo pasimėgauti 😉
Jūsų Vaida 😉
