Kroatijos fotodienoraštis: senieji Trogir stogai.

Paprastai prieš kelionę vis tiek kažkiek domiuosi ir žinau, kur važiuoju. Gal ne visada detalų planą pasiruošiu, tačiau bent jau paveikslėlius internete vis tiek panaršau. Prieš atvykdama į Kroatiją net tam neturėjau laiko. Atvažiavau be išankstinių nuostatų ir didelių lūkesčių, tai dabar nenustoju stebėtis ir grožėtis. Viena iš vietų, palikusių bene didžiausią įspūdį, – Trogir.

Po trijų dienų, palikę savo pirmuosius apartamentus šalia Zadar (nuoroda dalinausi šiame tekste), leidomės į šalies pietus Split miesto link. Splito nesiekėme, likusioms 6 naktims apsistojome prie Trogir. Ne pačiame miestelyje, tačiau netoliese (atstumas pasirodė nesunkiai įveikiamas pėsčiomis), tad vieną apniukusį pusdienį ten ir patraukėme.

Dalmantijos pakrantėje vienas šalia kito glaudžiasi nesibaigiantys kaimai: vieni naujesni, pastatyti turistų apgyvendinimui, kiti seni žvejų kaimai, o tarp jų įsispraudę kempingai. Palei krantą driekiasi pėsčiųjų – dviračių takas, kur ne kur įsikūrę restoranai, ledų kioskai, visur laiptukai sumūryti nulipimui į jūrą, o tolumoje stūgsto kalnai ir kiti miesteliai. Gražus takas pasivaikščiojimui. 😉

Atvykus į Trogir visų pirma pasitinka šurmuliuojantis turgus. Didelė jo dalis užkrauta kroatiškais suvenyrais Made in China, tačiau šalia yra ir daug levandų gaminių (kroatai jų aplinkui augina nemažai): kvapų maišelių, eterinių aliejų, muilų. Kita turgaus dalis skirta maistui: ant prekystalių išdėliota alyvuogių aliejaus buteliai, figų pyragai, džemai, vietinis vynas ir skirtingų skonių persmelkta rakija.

Tiltu perėję upelį patenkame prie senamiesčio vartų, o už jų istorija alsuoja senasis miestas. Trogir – vienas seniausių Kroatijos miestų (Įkurtas prieš 2 tūkst. metų), į UNESCO sąrašą įtrauktas 1997 metais. Šiandien čia senamiesčio grindinius gludina turistai, pakraščiuose paveikslėlius pardavinėja menininkai, istoriniuose namuose įsikūrusios suvenyrų krautuvėlės, o didesnėse ar mažesnėse aikštėse po skėčiais glaudžiasi restoranų terasos.

Pačioje senamiesčio širdyje stūgso šv. Lauryno katedra, kurią už 25 kunas galima aplankyti, ir į jos varpinę įlipti bei Trogir iš viršaus pasigrožėti, ką mes su mama ir padarėme. 😉

Trogir mėgsta ir tie, kurie po Kroatija keliauja ne sausumos keliu, o jūra. Pakrantėje švartuojasi viena už kitą didesnės ir dailesnės jachtos. Yra į ką paganyti akis ir pasvajoti, kad kada nors gal keliausiu ir taip. 🙂 Bet kol kas smagu šiaip pažioplinėti ir sutvarkyta prieplauka pasigrožėti.

Nuvykau į Trogir nieko nesitikėdama, o išvykau visiškai apžavėta. Jei keliausite Dalmantijos pakrante, šis mažas ir jaukus miestelis tikrai vertas aplankymo 🙂

***

Truputį Kroatiją įsimylėjusi