Niekada anksčiau rimtai nesvarsčiau kelionės kruiziniu laivu. Visų pirmą dėl jų neigiamos įtakos aplinkai, antra, “viskas įskaičiuota” atostogos nėra mano tipo atostogos, trečia, visada galvojau, kad kruizai – pensininkų reikalas. Bet nutiko taip, kad pas mane į Australiją atskrido šeima, galvojau, ką čia nuveikus su mama, o draugė Veronika davė tokį kruizo pasiūlymą, kurio atsisakyti buvo neįmanoma (Vero, ačiū tau už tai! <3). Taip mes ir atsidūrėme Royal Caribbean Cruises laive, plaukiančiame 10-čiai dienų iš Sidnėjaus į Naująją Zelandiją.
Kad jau instagram’e pasidalinus keletu nuotraukų sulaukiau nemažai klausimų (Kas ten ir kaip? Ar patiko? Kokie įspūdžiai?), surašiau viską čia.
Covid reikalavimai. Jeigu skrendant lėktuvais jokių Covid apribojimų nebėra, Royal Caribbean Cruises vis dar turi šiokių tokių reikalavimų. Kažkur laive buvo parašyta, kad 95% keleivių turi būti pilnai skiepyti nuo koronos (bent 2 skiepais). Likę 5 procentai gali būti tie, kurie turi daktarų išrašus. Lipant į laivą reikėjo pateikti įrodymus, kad esame skiepytos (aš rodžiau savo tarptautinį australišką, mama išsitraukė lietuvišką skiepų pasą. O galvojom, kad jų jau niekada niekur nebereikės…) Taip pat reikėjo pasidaryti Covid testus ir parodyti rezultatus. Testus buvo galima daryti privačiose klinikose per 48 val iki kruizo pradžios arba savarankiškai namie per paskutines 24 val. Mes iš vakaro pasidarėme namie, o kaip įrodymą nusifotografavome su neigiamais rezultatais. Prieš lipant į laivą iš tikro žiūrėjo tas nuotraukas, tikrino laiką, kada jos darytos.
Kitas dalykas, plaukiant į Naująją Zelandiją buvo reikalinga viza. Elektronines vizas užsipildėme internetu. Mamai vizą patvirtino per kelias sekundes, man užtruko porą dienų. Oficialiai jie žada peržiūrėti paraiškas per 72 val. Beje, jei kada pildysite NZ vizos paraišką internetu, įsitikinkite, kad pildote oficialioje migracijos svetainėje (Čia). Internete labai daug visokių tarpininkų, imančių nesąmoningą tarpininkavimo mokestį, vos pati ant vienos tokios nepasimoviau.
Laivas. Mūsų laikinais namais ant vandens tapo Ovation of the Seas laivas, skrodžiantis vandenynus nuo 2016-ųjų (su dviejų metų pandemijos pertrauka). Laivo ilgis – 347m., aukštis – 62m., plotis – 41m. Talpina jis apie 5 tūkstančius keleivių ir pusantro tūkstančio darbuotojų. Daug kartų esu jį mačiusi Sidnėjaus uoste, tačiau šį kartą prieš laipinimą stovėjau lauke, akimis bėgau per balkonus nuo krašto iki krašto, aukštyn ir žemyn, ir galvojau, koks jis MILŽINIŠKAS. Tai didžiausias kruizinis laivas pietų pusrutulyje, ir ketvirtas pagal dydį pasaulyje.
Kajutės. Ovation of the Seas yra 2091 kajutė keleiviams. Perkant kruizą reikėjo pasirinkti kajutės tipą: pigiausios kajutės buvo be lango, šiek tiek brangesnės su langu, geriausios – su balkonu. Aš turbūt truputį bijojau, kad be langų mane laive kamuos jūrligė, tai rinkomės tik tarp lango ir balkono varianto. Apsistojome kambaryje su privačiu balkonu ir negalėjau juo atsidžiaugti. Ar tai ryte į lauką išeiti, ar vakare su taure vyno saulę palydėti, ar dieną nesistumdant ant denio su kitais keleiviais fjordus stebėti.
Iš pradžių kajutėje buvo paklota dvigulė lova, bet su mama pasiprašėme, kad jas išstumdytų į dvi atskiras. Mūsų kambario prižiūrėtojas buvo labai paslaugus jaunas vaikinukas, kuris nuolat klausė, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta, o jei ko trūksta – stengėsi surasti (netgi jei tai toks nestandartinis dalykas kaip kroviklis išsikrovusiam mamos Kindle).
Beje, šiek tiek nustebino kajutės dydis. Tikėjausi visai mažo kambariuko, o jis pasirodė kaip normalus viešbučio kambarys su dviem lovomis, sofa, rašomuoju stalu, mini šaldytuvu, dušu ir jau minėtu balkonu.
Kambaryje buvo europietiškos ir amerikietiškos rozetės, taip pat pora USB jungčių, tai be problemų krovėme telefonus, kompiuterį, fotoaparato baterijas.
Maistas, gėrimai. Maistas iš principo įskaičiuotas: pusryčiai, pietūs, vakarienė ir visa galybė vietų kur pavalgyti tarp tų pusryčių, pietų ir vakarienės. Mes pagrinde valgėme trijose vietose: didžiuliame savitarnos restorane Windjammer (yra vegetariškų, veganiškų, be gliuteno patiekalų), pagrindiniuose restoranuose 4-tame denyje, kur užsisakai iš meniu ir aptarnauja padavėjai (vakarienei reikalinga rezervacija), retkarčiais Soliarium Bistro šalia baseinų (skanus maistas, aptarnauja padavėjai, vakarienei reikalinga rezervacija).
Tiems, kas nori išskirtinių vakarienių, yra keletas papildomų restoranų, tačiau jiems reikia arba papildomą restoranų paketą iš anksto užsisakyti, arba vietoje susimokėti. Mes iš anksto nieko papildomai neužsisakėme, o paskui pamatėme, kad nėra reikalo. Tuose nemokamuose restoranuose maisto tokie kiekiai, kad ir norėdamas per savaitę visko neparagausi, o meniu šiek tiek keitėsi kasdien, tai nespėjo nusibosti.
Su gėrimais kita kalba. Į standartinį kruizą įskaičiuotas maitinimas, visada yra filtruoto vandens, šiek tiek sintetinio skonio sulčių, taip pat silpno skonio filtruotos kavos, arbatos, tačiau, jei nori geros kavos, šviežiai spaustų sulčių, alkoholinių gėrimų – viskas už papildomą mokestį.
Vos užsisakius kruizą į mano pašto dėžutę pradėjo plaukti gėrimų paketų pasiūlymai: pilnas alkoholinių gėrimų paketas (na, kad tikrai būtų viskas įskaičiuota), gaiviųjų gėrimų paketas, kavos paketas, vandens buteliukuose paketas… Iš pradžių dar svarsčiau, gal kokį imti, bet tie paketai gerokai išpučia bendrą kainą, nes negali imti porai dienų, reikia visai 10-čiai. Tai paskui nutarėme, kad tos kavos, kai norėsim, nusipirksim pačios, taip pat ir vieną kitą vyno ar šampano taurę. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo protingas sprendimas. Kava restorane pasirodė ne tokia ir bloga, tai Starbucks pirkome vos porą kartų, filtruoto vandens prisipildydavome į savo gertuves ir plastikinių butelių visai nepasigedome, o ir vynui prie vakarienės galų gale išleidome tik dešimtadalį to, kiek būtų kainavęs pilnas gėrimų paketas.
Pramogos. Kruizinis laivas man panašus į milžinišką viešbutį, kur gali praleisti savaitę ar daugiau, neiškišdamas nosies į lauką. Pramogos čia suskirstytos į kelias kategorijas: šou programa, grupiniai užsiėmimai, parduotuvės, spa, sportas, ekskursijos.
Žioplinėjimas po papuošalų parduotuves, nesiruošiant pirkti jokių deimantų, ne mums, SPA irgi nesinaudojome, sporto klubą patikrinau (fainas, nuostabus vaizdas nuo bėgimo takelio!), grupiniai užsiėmimai buvo smagūs (visokios salsos, linijinių šokių pamokos), apie ekskursijas papasakosiu vėliau, o štai vakaro šou aplankėme visus, kiek tik buvo 🙂
Visi šie dalykai nemokami, viskas įskaičiuota, tai tik norėk, netingėk, eik ir dalyvauk.
Šiaip tai patiko vakaro programos: dainos, šokiai, kabaretas, cirkas, komedija, magija, miuziklas. O po vakarinės programos skirtinguose baruose skambėdavo gyvos muzikos pasirodymai. Fotoaparato vakarais nesinešiodavau, tai nuotraukų nelabai turiu, bet štai keletas iš miuziklo įspūdžiui susidaryti 🙂
Internetas. Nemokamo interneto laive nėra, telefono ryšio vandenyne nėra, bet tiems, kam labai reikia, gali papildomai užsisakyti interneto paketą. Aš jo neėmiau. Prieš išvažiuodama įspėjau nuolatinius klientus, kad būsiu be ryšio ir į laiškus neatsakinėsiu, visiems kitiems užsistačiau pašte automatinį pranešimą, kad atostogauju, ir nusiteikiau savaitei be interneto.
Užtat laive kuo puikiausiai veikia intranetas. Royal Caribbean Cruises turi programėlę, kuri kuo puikiausiai veikia laive, matai visą savaitės pramogų programą, gali dėliotis savo tvarkaraštį, matai, kuriuo metu koks restoranas dirba, gali rezervuoti staliuką vakarienei, užsisakyti ekskursijas.
Pinigai ir arbatpinigiai. Laive nėra jokių grynųjų pinigų, atsiskaitymų banko kortelėmis. Vos įlipus į laivą gavome savo laivo korteles, kurios buvo ir kambario durų raktas, ir atsiskaitymo kortelės visuose restoranuose, baruose, kavinėse, parduotuvėse. Šios kortelės buvo susietos su mano banko sąskaita, ir tik kruizo pabaigoje jie nusiskaičiavo visą sumą, išleistą kelionės metu. Visos kainos laive pateiktos amerikietiškais doleriais, o aš taip ir nesupratau, ar arbatpinigiai buvo įskaičiuoti į kainą. Kažkur laive skaičiau, kad kiekvienam keleiviui per dieną nuskaičiuoja apie $16, kuriuos padalina aptarnaujančiam personalui, tai aš galvojau, kad arbatpinigius jie patys nusirašys (dėl ko visai neprieštarauju). Tačiau nustebino tai, kad baruose ant sąskaitos vis tiek buvo vieta, kur buvo galima pridėti papildomus arbatpinigius, tai nesu tikra, kaip ten iš tikro. Mes papildomai arbatpinigių palikome tik savo kambarių tvarkytojui.
Ekskursijos. Kruizinis laivas kiekviename sustojime organizuoja ekskursijas. Iš pradžių peržiūrėjusi pasiūlymus buvau truputį skeptiška, atrodė, kad užsakinėjant iš vietinių operatorių jos turėtų būti kur kas pigesnės, bet tada turėjau netikėtą pamoką ir savo nuomonę pakeičiau.
O buvo taip, kad mūsų pirmasis sustojimas Naujojoje Zelandijoje turėjo būti Dunedin miestelyje. Aš tikrai ieškojau vietinių turų organizatorių, galvojau, kaip išvengti turo didžiuliu turistiniu autobusu, bet išplaukiau į vandenyną taip ir nespėjusi nieko užsakyti. O tada nutiko, kad pirmojo mūsų sustojimo vietoje buvo per didelės bangos, per didelis vėjas, laivas negalėjo įplaukti į uostą, ir vietoje sustojimo Dunedin teko praleisti papildomą dieną jūroje. Tiems, kas buvo užsisakę ekskursijas iš laivo, pinigai automatiškai buvo grąžinti į jų korteles, tuo tarpu aš džiaugiausi, kad taip ir nespėjau už nieką sumokėti krante. Tokiu atveju niekas nieko juk negrąžintų, jei pats nepasirodai laiku.
Kitas dalykas, kruizo ekskursijos pritaikytos prie laivo grafiko. Paėmimas, nuvežimas, garantuotas grįžimas laiku. Aš vėliau kitame sustojime (Picton) norėjau užsakyti mums su mama vynuogynų lankymą, bet tada matai, kad turas iš miestelio prasideda arba 8 val ryte (kai iš laivo anksčiausiai išeini 9 val ryto) arba 13:30 popiet. Teoriškai popietinis laikas tinka, tačiau jie savo svetainėje rašo, kad turas trunka 3-4 val, o 16:30 mes jau privalome visi būti laive. Tai jeigu užtruksime 3 valandas, spėsime, o jeigu 4, tai galėsime mojuoti nuo kranto savo nutolstančiam laivui, nes niekas vėluojančių nelauks.
Apie mūsų sustojimus Naujoje Zelandijoje pasistengsiu papasakoti kitą kartą, o dabar, apibendrindama savo pirmąją patirtį, galiu sakyti, kad kelionė kruiziniu laivu mane nustebino geraja prasme ir patiko labiau, nei tikėjausi iš pradžių. Aš visada save laikiau aktyvaus poilsio ir pažintinių kelionių gerbėja, o čia praleidau 10 dienų praktiškai be interneto, be didelių kasdienių užmojų ir veiklų, be menkiausių rūpesčių ir žinote ką?… Visiškai pailsėjau. Tiesiog. Pailsėjau. Ir tada grįžau namo į beprotišką darbų karuselę, o jaučiuosi pilna energijos ir motyvacijos visiems tiems darbams. Kas galėjo pagalvoti?! 😀
Ar dar kada nors plauksiu, nežinau, bet tikrai nesakau ne. Dabar tik reikia susirasti kokią programą, kur galiu prisidėti ir sumažinti savo CO2 pėdsaką, nes dėl šito savimi nesidžiaugiu. Jei kas nors galite nukreipti kur nors, rekomendacijas mielai priimsiu.
***
Bučkiai ir linkėjimai
Sveika Vaida, negaliu nepaklaust – ar supo? 😀
Author
Sveika, Dovile, labai geras klausimas! Aš šiaip esu iš tų, kur net mašinoje vingiuotu keliu važiuojant užsupa, o plaukiant laivu – praktiškai visada. Tai žinodama save, iš karto nusipirkau pakelį vaistų nuo supimo, tikėdamasi, kad prireiks, ir nereikėjo! 🙂 Lengvas supimas šiek tiek jautėsi (ypač tomis dienomis, kai uostai laivo dėl bangų nepriėmė), tačiau tikrai ne taip, kaip tikėjausi 🙂