Ir kur buvus, kur nebuvus, į Australiją pamažu atsliūkina vasara… Dienos pagaliau ima ilgėti, vakarai šiltėti, viskas aplinkui žydėti ir sijonai valiūkiškai plazdėti. Šiandien pagalvojau, kad štai dabar yra pats geriausias metas Australijoje: jau pakankamai šilta, dar nekaršta, kol kas niekur niekas nedega, oras švarus kvėpuoti, stovyklavietėse galima kurti laužus, o ir korona bent jau mūsų valstijoje (New South Wales) pažabota. Nors kol kas niekur toliau išvykti negalime, bet ir namuose vyriausybė uždarytų nelaiko. Tai tik gyvenk ir džiaukis! Taip ir darau tiesą sakant, o kad jau labai seniai pasakojau apie kasdieninį gyvenimą, tai radus laiko sėdu ir rašau. 😉
Praėjusios kelionės. Neabejoju, kad daugumai iš jūsų, korona pakoregavo nemažai kelionių planų… Aš ne išimtis. Ar kas nors pamenate, kaip sakiau, kad šie metai bus kelionių metai, kaip keliausiu už Australijos ribų ir tyrinėsiu tas šalis, kuriose dar nebuvau? Aha, žinau… Jau daugiau kaip metai iš Australijos nosies nebuvau iškišus, ir panašu, kad artimiausiu metu tuo net nekvepia. Na tai ką, sukam ratus aplinkui. Per pastaruosius kelis mėnesius tris kartus teko lankytis Mėlynuosiuose kalnuose (apie vieną savaitgalį, praleistą ten su draugais, pasakojau čia, kitą kartą su draugu buvome dviese, tai įspūdžiais dalinausi čia, o paskutinį kartą buvau darbo reikalais, tai nesiplėsiu), kartą lankėme Hunter Valley vyno regioną (viena iš mano mėgstamiausių krypčių – pasakojimas čia), visai neseniai leidomės pakrante į pietus (fotoįspūdžiai čia), o paskutinės išvykos metu atidarėme stovyklavimo sezoną Myall nacionaliniame parke. Apie jį dar nepasakojau, bet šiais metais planuojame praleisti nemažai savaitgalių stovyklaudami, tai nežinau, gal kaip nors susistemintai papasakosiu ir naudinga informacija pasidalinsiu vėliau. 😉
Būsimos kelionės. Pastarosios kelios savaitgalio išvykos mus išmokė vieno iki šiol niekada nepraktikuoto dalyko – kelionių planavimo. Čia vis per tą koroną, bet realybė ta, kad šiais metais viską reika planuoti ir rezervuoti iš anksto. Tai taip keletą kartų likę ant ledo ir iš klaidų pasimokę, praktiškai jau susiplanavome Kalėdų atostogas. 😀 Iki jų dar trys mėnesiai, bet pradėjus rezervuoti kempingus jau dabar į kai kuriuos nebetelpame… Tai tikrai panašu, jog mes ne per anksti, kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų. Šiais metais australai atostogaus Australijoje, ir kadangi net tarp valstijų keliauti negalima (bent jau kol kas), visi grūsis pakrantėje (šalies gilumoje vasarą daugeliui per karšta). Mes irgi planuojame kilti pakrante aukštyn iki mano mylimo Byron Bay, pakeliui apsistojant puikiuose kempinguose prie vandenyno, tai jau visai laukiu. 🙂
Dar vienas atostogas spalį planuojame, tik niekaip neapsisprendžiame kur… Gal kas idėjų turite? 🙂
Ai, o šį savaitgalį į Hunter Valley grįžtame, tai kviečiu užsukti į mano Instagram Stories, kur pasidalinsiu akimirkomis (jei šį kartą bus telefono ryšys). Turėsime jaukią trobelę, planuojame vynuogynų lankymus, bus gražu. 😉
Studijos. Spėkite, kas po 4 metų pagaliau baigė studijas?! Taip taip taip, dar vienas diplomas beveik rankose (reikia tik nuvažiuoti kada pasiimti atspausdintą dokumentą), tai džiaugsmo pilnos kelnės, Bet ne dėl to, kad dar vieną koledžą baigiau, labiau dėl to, kad nebereikia mokslų su darbais derinti ir nuolat savęs graužti, kad su atsiskaitymais vėluoju. Po 4 metų studijų Lietuvoje ir po 4 Australijoje, dabar jau kai užsimanysiu mokytis, tai tik tada, kai tikrai matysiu tame prasmę, o kol kas norisi šokti džiaugsmo šokį už laisvę! 😀
Darbai. Su darbais kaip visada iš lėto, bet užtikrintai iriuosi pirmyn. Vis dažniau tenka pamatyti savo nuotraukų kur nors žurnaluose, atsiranda vis daugiau pasitikėjimo savimi bendraujant su naujais klientais, vis daugiau kaupiasi tų, kurie vėl ir vėl pas mane sugrįžta. Tuo tarpu mane pačią, atsisukus atgal ir nužvelgus tą vingiuotą ir duobėtą kelią, kurį per tris metus nuėjau, užlieja malonus pasididžiavimo savimi jausmas, nes kaip jau kaip, bet lengva tai tikrai nebuvo! Dabar galvoju, koks sekantis darbinis iššūkis turėtų būti… Manau, laikas į savo nuotraukas įtraukti fotostudijos šviesas arba išmokti pačiai gražiai (!) gaminti, bet kol kas tiek viena, tiek kita skamba kaip tamsus, baisus miškas, tai vis stumiu tolyn… Bet puikiai žinau, kad tobulėjimo niekada nebus, jei nedrįsiu žengti tų pirmų nemokšiškų žingsnių, tai turbūt reikia tiesiog imti ir daryti. Ar čia yra kas nors, kam įdomu procesas? Klausiu grynai iš savanaudiškų paskatų, nes besidalinant savo mažais žingsniais ir pamokomis gal man pačiai motyvacijos daugiau atsiras. 😀
Pirkiniai. Po pasyvių metų pertraukos (kai perskaičiau turbūt tik kokias dvi popierines knygas) į mano gyvenimą pagaliau sugrįžo skaitymas. Savo senuką Kindle teko palydėti užtarnauto poilsio (prieš tai parašius Amazon ir išsiaiškinus, kad nėra kur jo taisyti, ir ta proga pasiprašius nuolaidos naujam įrenginiui), vietoje jo mano rankinėje įsitaisė gražuolė jo anūkė – All New – Kindle elektroninė skaityklė. Tai džiaugiuosi neatsidžiaugiu, vienas geresnių pastarojo meto pirkinių! 🙂
Skaitiniai. Norimų perskaityti knygų sąrašas netrumpas, bet pradėjau nuo Ken Kesey “Skrydis virš gegutės lizdo”. Labai patiko. Užvertus paskutinį puslapį dar sekančią dieną apie siužetą ir atomazgą galvojau, o taip retai kada nutinka. Radau, kad ir senas filmas yra, galima Youtube legaliai pažiūrėti, bet dar neturėjau tam tinkamo vakaro. Beje, aš pirmiau skaitau knygas, paskui filmus žiūriu, bet žinau, yra tokių, kurie daro atvirkščiai. Kurioje jūs pusėje? 😉
Serialai. Nelabai seniai peržiūrėjom “Černobylį” (stipru!), o dabar į “The Handmad’s Tale” įnikę. Vis dar pirmame sezone. Mane kiekviename epizode šokiruoja, bet nepaleidžia.
Sportas. Po ilgos ilgos pertraukos bandau grįžti į sporto ritmą… Vis dar ieškau, kas man patinka, bet tos paieškos malonios, nes įsigijau ClassPass ir jis mane stebuklingai motyvuoja. ClassPass – tai nėra vieno sporto klubo abonementas. Jis veikia paprastu principu: perki kreditus ir juos iškeiti į norimas treniruotes norimame sporto klube. Pastarąjį mėnesį kiekvieną savaitę ėjau vis į kitą sporto klubą, išbandydama skirtingas Pilates treniruotes, intensyvias cardio, ištvermę ir jėga ugdančias. Sporto klubai arti namų, treniruotės vyksta mažose grupėse, grįžusi namo po vienos treniruotės iš karto noriu ieškoti ir rezervuoti sekančią, tai seniai mano gyvenime tokio entuziazmo dėl sporto nebuvo. 😀
Mityba. Gal kartą buvau čia užsiminusi, bet į smulkmenas tada nesileidau, tai trumpai papasakosiu dabar. Mano gyvenime pastaruoju metu vyksta milžiniški pokyčiai, nes prieš du mėnesius pasidariau maisto netoleravimo tyrimą, ir paaiškėjo, kad aš visiškai netoleruoju gliuteno, pieno ir kiaušinių. Kadangi jau kokie trys metai kaip nevalgau mėsos, tai išmetus iš savo mitybos pieno produktus ir kiaušinius, gaunasi, kad esu veganė. Ir dar netoleruojanti gliuteno. Jei kas nors este susidūrę su maisto netolerancijom ir alergijom, tai įsivaizduojate, kokiame kelyje esu. Iš pradžių nuolat irzau, kad man negalima nieko, ko noriu. Tada perėjau į susitaikymo fazę ir pradėjau ieškoti, ką gi man galima valgyti… Dabar esu visai įdomioje kelionėje, nes pasirodo, net būnant gluten free vegane gyventi galima!
Pamąstymai apie blog’ą. Pratęsiant maisto temą, iš tikro tai daug gaminu, daug sveikesnių įprasto maisto alternatyvų į kasdienybę įtraukiau, ir truputį svarstau pradėti naują rubriką į blog’e, kuri apimtų sveiką maistą ir jo fotografavimą. Aišku, čia labai nišinis dalykas ir daugeliui tikriausiai neaktualu, tačiau blog’ai tuo ir žavūs, kad jie gali būti apie bet ką, net apie tai, kas nėra labai populiaru. Ką manote? 😉
Šia pasvarstymo gaida ir baigiu, einu krautis daiktų. Manęs laukia puikus savaitgalis, palinkėsiu ir jums tokio paties! 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
