• Keliaujant po prancūziškąją Šveicariją: Lausanne, St-Saphorin, Chillon ir Aigle pilys.

    Kad jūs žinotumėte, kaip aš mėgstu rytus naujame mieste! Kaip mėgstu iš lėto pusryčiauti kur nors jaukioje kavinukėje, stebėti aplinkui žmones, pamažu pabudinti galvoje visas mintis ir įsilieti į miesto ritmą. Tą rytą pusryčiavome naujame mieste. Nors ir ne kavinėje, o savo viešbutyje, tačiau neskubėdami, besimėgaudami puikiu maistu, gera kava ir planuodami dar vieną gražią atostogų dieną. Dienos planas: Lausanne senamiestis, vyndarių kaimukas St-Saphorin, tuomet Chillon ir, jeigu spėsime, Aigle pilys.

    IMG_4111

    Prancūziškoje Šveicarijos dalyje esantis Lausanne, turėdamas 146 tūkst. gyventojų, yra 4 miestas pagal dydį šalyje. Dėka čia įsikūrusio tarptautinio Olimpinio Komiteto, gan dažnai jis vadinamas tiesiog olimpine sostine. Pats miestas neatrodo labai didelis, tad turistaujant bent jau po centrą tikrai galima laisvai judėti pėsčiomis. Lausanne praleidome per mažai laiko, kad galėčiau sudaryti išsamų gidą su rekomendacijomis, ką ten reikėtų nuveikti, tačiau dvi miesto sritis, kurias tikrai būtina aplankyti, galiu išskirti: Ouchy ( jei gerai supratau, tai yra Lausanne priemiestis, įsikūręs gražiausioje miesto vietoje – ežero pakrantėje. Vakarinis pasivaikščiojimas nuotraukose čia, tai nesikartosiu) ir žinoma senamiestį. Jaukus viduramžiškas senamiestis įsikūręs ant miesto kalvų, tad, šmirinėjant siauromis gatvelėmis, nepratusios kojos pasišokinėdamos iš džiaugsmo į viršų neneša… Bet skubėti čia ir nereikia. Tose siaurose galvelėse įsikūrę daugybė mažų kavinukių, parduotuvėlių, miesto aikštėse čiurlena puošnūs fontanai, o nuo palangių svyra gėlynai. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad Lausanne toks gražus miestas, likau labai maloniai nustebinta. Sako, gražiausias vaizdas į senamiesčio stogus atsiveria nuo katedros apžvalgos aikštelės. Patikrinome – labai tikėtina. 😉 ( p.s. norėjome ir į katedros bokštą užlipti, bet niekaip neradome jokių nuorodų, kur tai galima padaryti. Panašu, kad blogai ieškojome, nes dabar internetuose radau, jog tai visgi įmanoma. Jei lankysitės, paieškokite atidžiau 😉 )

    IMG_3944

    IMG_3956

    IMG_3958

    IMG_3972

    Pati katedra irgi įdomi aplankymui. Šiaip jau tai yra puikus gotikos pavyzdys su savo didžiule rozete, nuostabiais vitražais ir aukštais skliautais. Tik akivaizdu, kad bažnyčia išgyveno didžiulius pokyčius. Ši katedra buvo pastatyta XII amžiuje kaip puošnūs katalikų maldos namai, o štai XVI amžiuje, įsigalėjus reformatų judėjimui, visi altoriai, paveikslai, netgi statulos buvo nuimtos, ir šiandien ši katedra atrodo gan asketiškai. Tiesa, vienas dalykas ją išskiria iš visų kitų maldos namų – vis dar gyvuojanti nakties sargybinio tradicija. Smarkiai neišsiplečiant, Viduramžiais daugelis miestų buvo mediniai. Tais laikais nebuvo elektros, vakarais žmonės švietėsi žvakėmis, o ten, kur buvo medis ir ugnis, ten dažnai pleškėjo gaisrai. Tais laikais buvo įprasta, kad miestas turi savo naktinį sargybinį, kuris, mušdamas bažnyčios varpinėje valandas, dar ir šaukdamas pranešdavo, kad mieste gaisrų nėra, viskas ramu. Tai štai, atsiradus elektrai visoje Europoje ši tradicija kaip ir išnyko, o vat Lausanne jau virš 600 metų, iki šių dienų yra žmogelis, kuris kas naktį lipa 153 laiptelius į katedros varpinę ir šaukdamas praneša valandas, tuo pačiu patikindamas miestiečius, kad gaisrų nėra. Retkarčiais galvojate, kad Jūsų darbas beprasmis? Cha, pagalvokite iš naujo! 😀 Beje jis pats nesijaučia, kad dirba beprasmišką darbą, jis didžiuojasi, kad išlaiko vieną seniausių šveicariškų tradicijų. 🙂 ( yra YouTube reportažas su juo).

    IMG_3965

    Pasivaikščioję po Lausanne, sėdome į automobilį ir Geneva ežero pakrante pajudėjome Montreux kryptimi. Akys vėl džiaugėsi nuostabiais ežero ir žaliuojančiais Lavaux vynuogynų peizažais. Važiuojant palei vynuogynus, stabtelėjome pasivaikščioti po idilišką vyndarių kaimelį St-Saphorin. Nepasigailėjome. 😉

    IMG_4024

    IMG_3999

    IMG_4094

    st-saphorin

    IMG_4015

    IMG_4013

    IMG_4017

    IMG_4062

    IMG_4033

    Kita stotelė – Chillon pilis ( pranc. Château de Chillon). Nesumeluosiu sakydama, kad Chillon pilis yra vienas labiausiai lankomų turistinių objektų visoje Šveicarijoje. Per metus čia apsilanko virš 350 tūkstančių lankytojų. Ši akmeninė romaninio – gotikinio stiliaus pilis, pastatyta XI-XIII amžiuje yra viena geriausiai išlikusių gynybinių pilių Europoje. Chillon pilis – tai 25-ių tarpusavyje sujungtų pastatų ansamblis, savo dabartinę išvaizdą įgavęs 1255 metais, kuomet buvo valdomas Savoy grafų. Šioje tvirtovėje veikė valstybinis kalėjimas, buvo ginklų arsenalas, viršutiniuose aukštuose buvo įrengtos pokylių menės, valgomieji, priėmimų kambariai ir miegamieji. Apžiūrėti pilį galima tiek su grupe, tiek savarankiškai, išsinuomavus audiogidus arba prigriebus lankstinukų prie įėjimo. Viduje lankytojų daug, tad norint nuotraukos be masės azijiečių turistų fone, retkarčiais reikėjo truputį palaukti… Atidžiai sekant muziejaus planą ir lankant kambarį po kambario, viduje užtrukome apie 2 valandas, kas man pasirodė truputį ilgokai, bet užtat ekspoziciją apžiūrėjome nenumuilindami nė vienos menės ir nė vieno eksponato. Įspūdis? Šiaip geras, tik tiek aš, tiek mano kelionės kompanionas tikėjomės, jog tai bus kiek kitokia pilis, labiau atspindinti tų laikų gyvenimą, o ši pasirodė tiesiog gynybinė, tai truputį neatitiko mūsų lūkesčių… Nors aišku, patys kalti, galėjome gi daugiau pasidomėti, kur važiuojame, ir mažiau tikėtis, tuomet būtų patikę labiau! ( Oficiali pilies svetainė su visa smulkesne informacija čia).

    IMG_4288

    IMG_4179

    IMG_4159

    IMG_4168

    IMG_4189

    IMG_4220

    IMG_4227

    IMG_4245

    IMG_4106

    Kadangi vaikštinėjant po Chillon nejučiomis vis garsiau ir garsiau ėmiau zirsti, kad jau noriu valgyti, o to sumuštinio, kurį prieš pusvalandį suvalgiau, jau nė nebeprisiminiau, buvo aišku, kad metas vakarienei. Vakarienės planus paderinę su dar vienos pilies aplankymu, patraukėme Aigle miestelio kryptimi. Palikę Geneva ežerą užnugary, netrukus atsidūrėme kaimiškų apylinkių apsupty, o gražūs vaizdai kaip nesibaigė, taip nesibaigė. Mėlynuojantį ežerą pakeitė kalnai ir kalvos, o jų šlaituose, kur akys užmatė, driekėsi nesibaigiantys vynuogynai. Atvykę į pilį radome ją jau uždarytą, pilies kieme esantį restoraną su vyno rūsiu – taip pat. Na, bet mes nenusiminę nuvažiavome į miestelį pavakarieniauti, o paskui, saulei nyrant už kalnų, dar sugrįžome prie pilies pasivaikščioti. Vakaro atomosfera buvo magiška! Žiūrėjau į draugą ir klausiau, ar čia man vienai viskas atrodo taip siurrelistiška ir taip nepaprastai gražu? Ne, ne man vienai, išties buvo nuostabus vakaras. Beje, šiose apylinkėse, tarp vynuogynų, taip pat yra takas, besidriekiantis 23,7 km ir jungiantis aplinkinius vyndarių kaimelius. Manau, tai galėtų būti puiki alternatyva mano praeitame įraše aprašytam Lavaux vynuogynų keliui.  ( Informacinį lankstinuką galite parsisiųsti nuorodoje čia).

    IMG_4323

    IMG_4311

    IMG_4316

    IMG_4299

    IMG_4359

    IMG_4366

    ***

    Vakare grįžtant namo nori nenori galvoje sukosi mintys, kad tai buvo paskutinė mano kelionė Šveicarijoje. Jeigu viskas klostysis taip, kaip planuoju, manau, kitą vasarą aš ten grįšiu. Vėl kažkur gyvensiu, kažkur dirbsiu, o laisvadieniais be abejonės keliausiu ir su jumis įspūdžiais dalinsiuosi. Šveicarija nuostabi, o kelionių galimybės šalyje man ir dabar atrodo kone beribės! Daug vietinių sakė “- Vaida, bet juk tu čia pamatei jau daug daugiau nei statistinis šveicaras!” Tuo tarpu aš tik trukt pečiais :”- Oi neee, dar labai daug liko!” Tai vat, manau, dar sugrįšiu to “labai daug” apžiūrėti ir jums parodyti. 😉 O kol kas su savo pasakojimais ruošiuosi persikelti į šiltesius kraštus. Bet iki to dar kelios savaitės, tai gal spėsiu ir iš Lietuvos kokį pasakojimą įterpti ir pasidalinti kuo nuos smagiu. Niekur nedingstu, iki greito! 😉

    ***

    Šveicarijos kelionių metus užbaigusi

    Vaida

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?