Šios kelionės laukiau seniai… Taip laukiau, taip džiaugiausi pagaliau atėjus atostogoms, kad pasilikau Šveicarijos prancūziškąją dalį lyg kokį desertą – pabaigai. Iš pradžių planavau važiuoti viena, bet, kaip man dažnai nutinka, pasidalinus savo kelionės planais su vienu draugu, jis užsimanė kartu. Kadangi įspūdžiais visuomet smagiau su kažkuo dalintis negu juos kaupti savyje, o kompanija pasirodė tinkama, į Šveicarijos pietvakarius Lausanne link išvažiavome dviese. ( Beje, aš prancūziškai nė mur mur, tai net nebandysiu pavadinimų lietuvinti. Ir tuos, kuriuos žinau, ir tuos, kurių nežinau, paliksiu tekste originalius.)
Atvykę į Lausanne iš vakaro ir gerai išsimiegoję, dieną pradėjome anksti. Ryte papusryčiavę ( apie viešbutį, beje, galėčiau atskirą šlovintantį įrašą parašyti 🙂 ), metro nuskubėjome prie ežero. Tądien su Sebastian buvome sutarę, kad po vyno regioną keliausime laivais. Laivai, buriavimas ir viskas, kas su tuo susiję, – jo didžiausia aistra, o aš ežero kruizams taip pat turbūt niekada nepasakyčiau „ne“, tai diskusijų šioje vietoje nekilo. Nuskubėje į prieplauką radome išplaukti besiruošiantį laivą, tačiau dar spėjome į jį įšokti, tad po keletos minučių jau gėrėjomis pro akis slenkančiais Geneva ežero pakrančių vaizdais.
Geneva ežeras didžiausias ežeras Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Ežerą supa tiek Alpės, tiek žaliuojančiais vynuogynais apsodinti kalvų šlaitai, o palei kranto liniją vienas šalia kito išsidėstę didesni ar mažesni miesteliai. Ežeras didžiulis, neabejoju, kad kelias dieną būtų galima plaukioti iš vieno taško į kitą, tačiau mūsų dienos maršrutas toks, kad nereikėtų verstis per galvą, bandant kuo daugiau pamatyti ( visgi atostogos, o ne turizmo maratonas), tad jis atrodė taip: Lausanne – Rivaz – Vevey – Montreux. Geneva ežere reguliariu grafiku plaukioja 5 senieji garlaiviai ( La Suisse, Rhone, Simplon, Savoie, Montreux) ir gerokai daugiau modernesnių laivų, kurie gali pasiūlyti skirtingus teminius kruizus ( pietų, saulėlydžio, vakarienės, vyndarių ir pan). Mūsų kelionė prasidėjo naujesniame laive, tačiau pasibaigė senajame su vyno ( tiesiai nuo tų krantų) taurėmis, tad prisiplaukiojau visokiais. 😉 Labai patiko! ( Informacijos apie bilietus, grafikus, sezonus ieškokite čia)
Pirmoji stotelė – Rivaz miestelis, supamas nuostabių Lavaux vynuogynų. Lavaux – tai didžiausias vyno regionas Šveicarijoje, užimantis net 800 hektarų plotą. Dėka kruopščiai suformuotų vynuogių terasų, šis regionas 2007-aisiais pateko į UNESCO sąrašą. Tarp vynuogynų aukštyn ir žemyn vingiuoja takai, kuriais gražu pasivaikščioti, kur ne kur įsikūrę restoranai su vyno rūsiais ( į kuriuos, tiesa, nepavyko patekti, pirmadienį viskas buvo uždaryta 🙁 ), o tarp vynuogynų važinėja turistinis traukinukas ( nuoroda čia), pagreitinantis pažintį su apylinkėmis. Šiaip maršruto pradžia ir pabaiga laikomi St. Saphorin ir Lutry miesteliai, o atstumas tarp jų nei didelis, nei mažas – 11,7 km. ( Einantiems pėsčiomis praverstų žemėlapis, kurį galima parsisiųsti per nuorodas čia). Mes viso maršruto net nebandėme įveikti, tačiau pasigrožėjimui ir poros kilometrų užteko. 😉
Pasivaikščioję po Lavaux vynuogynų terasas, vėl sėdome į laivą ir pajudėjome į kitą dienos plano stotelę – Vevey. Vevey pasirodė visai nemažas miestas su nuostabia krantine, spalvotais pastatais, puošniais gėlynais ir nuotaikingomis skulptūromis. Galvoju, kaip čia nutiko, kad nenufotografavau garsiosios Vevey šakutės ežere, gal į kadrą netilpo?… Nesu tikra, kaip ten buvo, bet štai bent jau Charlie Chaplin tai pašnekinau. ( Charlie Chaplin čia gyveno paskutinius 24 savo gyvenimo metus, vėliau čia ir palaidotas). Dar Vevey kilome į Pelerin kalną, kas buvo gal ir neblogai, tačiau tikrai ne pati geriausia dienos idėja. Oras, nors ir labai karštas, buvo kažkoks miglotas, tai viso ežero panoramos iš aukštai vis tiek nesimatė, o mūsų noras užkąsti su puikiu vaizdu liko neįgyvendintas, nes vėlgi pirmadienį neradome nieko, kas dirbtų… Jeigu keliaujant antrą kartą po regioną kiltų dvejonių, ar verta dar kartą kilti į tą kalną, turbūt laiką paskirčiau kažkam kitam. Na, bet čia tik mano nuomonė, kuria dalinuosi. Šiaip Vevey labai giriu už puikiai sutvarkytą pakrantę!
Iš Vevey pajudėjome ežero pakrante tolyn. Kita stotelė – Montreux. Montreux garsėja savo kasmetiniu džiazo festivaliu, kuris buvo pasibaigęs kaip tik savaitę prieš mūsų apsilankymą. Viso festivalinio šurmulio jau nebebuvo likę, tad miestas man pasirodė gan jaukus ir gan ramus. Po patį miestą labai daug nevaikščiojome, nes mano galvoje sukosi vienintelė mintis – neužilgo vakarienė, o mes vis dar taip ir neradome, kur pavalgyti! Kas mane pažįsta, žino, kad ‘alkana Vaida’ lygu ‘pati nelaimingiausia pasaulyje Vaida’, tad pagrindinis Montreux tikslas buvo susirasti, kur užkąsti. Mano laimei, neužilgo radome vieną žavią viešbučio terasą ant ežero kranto, kurie dar ir maisto turėjo ( Šveicarijoje įprasta, kad restoranų virtuvė dirba per pietus, tada po pietų užsidaro, ir vėl atsidaro tik vakare, nuo kokios 18 valandos), tai gera vakaro nuotaika liko išgelbėta. 🙂
Montreux buvo paskutinė mūsų stotelė. Diena ėjo vakarop, ir buvo jau visai laikas grįžti į Lausanne. Laive tostui už puikią dieną užsisakėme po taurę vietinio vyno ir likome truputį nustebę, kai su tuo vynu darbuotoja mus nusiuntė į pirmos klasės denį viršuje. Labai dėl to nesiginčijome. 😉 Gurkšnodami savo vyną akimis ir vėl lydėjome tuos pačius jau lankytus Lavaux vynuogynus, šnekėdami, kokia visgi gera mintis buvo čia atvažiuoti. 🙂 Labai gražu! Lausanne pasiekėme visai prieš saulėlydį. Vakaras buvo nuostabiai šiltas, tad visai neskubėdami į viešbutį pasilikome pakrantėje stebėti iš ežero uostan grįžtančius laivelius, fontanuose žaidžiančius vaikus, riedlentėmis lakstančius jaunuolius ir gatvės muzikantus. Buvo tikrai įsimintina atostogų diena, o kas geriausia… Rytojaus planuose laukė ne ką prastesnė! 😉
***
Žinau, kad prancūziškoje Šveicarijos dalyje gyvena nemažai lietuvių, tad, jeigu skaitote ir jaučiate, kad galite pasidalinti idėjomis, ką pamatyti, Jūsų komentarai labai laukiami! 😉
***
Mintimis į šiltas atostogas nuklydusi
