• Mažos kelionės dideli atradimai: Thun ežero kruizas ir Oberhofen pilies sodai.

    „Tam, kad atrastum daug nuostabių dalykų, nebūtina nusibelsti už jūrų marių“ – priminė man neseniai sesė, tai aš pastaruoju metu sau nuolat tai ir kartoju. Veju mintis į šoną, kad šiuo metu turėčiau būti Kosta Rikoje sumerkusi kojas į šiltą jūrą, ir vietoje didelės kelioninės kuprinės pakuoju mažą bei leidžiuosi į trumputes keliones po Šveicariją. Šveicarija juk nuostabi! Kuo daugiau naršau internete, tuo daugiau atrandu vietų, kurias noriu aplankyti: miestų, kaimų, kalnų ir ežerų. O geriau pagalvojus, kada gi naujiems atradimams turėsiu daugiau laisvo laiko nei dabar?… Būtų kvaila neišnaudoti to, kad šiuo metu nedirbu… Taip kad aš tą savo nulūžusią ranką tik po pažastim paspaudžiu ir į kelią! Praėjusį savaitgalį dar ir puikią kompaniją kelionei turėjau – draugė, pakeliui į Lietuvą, į svečius užsuko. Vieną gražią dieną praleidome pas mane, Weggis, Keturių kantonų ežero pakrantėje (vok. Vierwaldstättersee), o antrąją dieną išsiruošėme aplankyti ką nors naujo. Taigi šios savaitės kryptis – Thun ežeras (vok. Thunersee) ir jo miesteliai Berno kantone.

    IMG_9179

    IMG_9202

    Nusipirkusios dienos bilietus visam Šveicarijos transportui ( čia gyventiems puikiai žinomą Gemeinde Tageskarte), iš pat ryto patraukėme į kelią. Iš pradžių autobusu, paskui traukiniais, galiausiai laivu. Prisipažinsiu, šiaip jau nesu labai didelė laivų gerbėja, nes ilgesnėje kelionėje mane paprastai užsupa… Tačiau, kai ta kelionė tėra vos poros valandų nebanguojančiame ežere, nėra ten kada per daug svarstyti, kaip čia jaučiuosi. Belieka tik sėdėti ant denio, atkišus veidą saulei, leisti vėjui žaisti plaukuose, ir tik dairytis bei grožėtis, stebint pro akis slenkančius pavasarėjančius peizažus, vynuogynais apsodintus kalvų šlaitus, mažus kaimus, pakrantėje ant bangų besisupančias valtis, o tolumoje – snieguotas kalnų viršūnes.

    image1-7

    IMG_9271

    image2-6

    Thun ežeras – vienas didesnių ežerų Šveicarijoje. X amžiuje jis buvo atskirtas nuo Brienz ežero, o jų sandūroje vėliau įsikūrė vienas populiariausių šiandieninių turizmo taškų – Interlaken. Būdamas 17,5 km ilgio ir 3,5 km pločio, Thun ežeras patenka į didžiausių Šveicarijos ežerų dešimtuką. Vidutinis ežero gylis 136 metrai, o jo dugne guli ne kas kita kaip nuskandinta nepanaudota Antrojo Pasaulinio karo amunicija. Wikipedia sako, kad jos ten turėtų būtų nuo 3000 iki 9020 tonų! Wow, nebūčiau pagalvojusi!

    image3-5

    Nuo 1835 metų Thun ežere pradėjo plaukioti pirmieji garlaiviai, kurie šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė, bet ir viena populiariausių turistinių atrakcijų regione. (Tiesa, turėčiau paminėti, kad senieji garlaiviai plaukioja po ežerą tik vasaros sezono metu. Kitais metų laikais plaukia modernesni laivai.) Laivai šiaip jau nedideli, su pastatytais staliukais viduje ir ant denio, kur aptarnaujantis personalas pasiruošęs pasirūpinti visais ištroškusiais ar išalkusiais tos trumputės kelionės metu. Laivas plaukia nuo vieno ežero krašto prie kito, sustodamas pakrantės miesteliuose, kuriuose gali išlipti, pasivaikščioti, o paskui, sulaukus sekančio laivo, plaukti toliau. Daugiausia turistų dėmesio pakeliui susilaukia Šv. Beatos urvai, Spiez, Oberhofen miesteliai ir pats Thun miestas maršruto pabaigoje.

    image2-5

    Neabejoju, kad vasaros sezono metu, laivams plaukiojant kur kas dažnesniu grafiku, nesunku susiplanuoti dieną taip, kad aplankytum visus norimus objektus. Tuo tarpu ankstyvą pavasarį, kol sezonas dar neprasidėjęs ir laivai plaukioja gan retai, dėliojant dienos maršrutą tenka išsirinkti vos vieną kitą tašką, kur išlipti. Mūsų išsirinktas miestelis – Oberhofen.

    image3

    Oberhofen – tvarkingas, apie 2000 gyventojų turintis miestelis, iš tolo keliautojų žvilgsnius patraukiantis savo pasakų pilaite šalia laivų prieplaukos. Oberhofen pilis – viena iš populiariausių lankytinų vietų Thun ežero pakrantėje. Ši pilis – tai XIII amžių menanti Viduramžių tvirtovė, kurioje įrengtas muziejus. Skirtingose pilies menėse galima žvilgtelti, kaip XVI-XIX amžiuose gyveno Berno kantono didingieji. Deja, mums ten pasižvalgyti šį kartą nepavyko. Lankytojams pilis duris atveria ir sezoną pradeda tik nuo gegužės 10 dieną. Į vidų nepatekome, tačiau nosies nenukabinome, pasivaikščiojome aplinkui. Šalia pilies, ežero pakrantėje, lankytojų poilsiui įrengtas labai gražus parkas.

    image2-5

    image2-2

    image2-3

    image3-2

    image1-2

    image1-4

    Savo kelionę baigėme Thun mieste, kur pavakarieniavome ir vėl traukiniais bei autobusais grįžome į Weggis. Truputį pavargusios, truputį sušalusios, bet abi pritariamai linksėdamos, jog buvo puiki diena. Ir tikra tiesa, visai nebūtina labai toli belstis, kad atrastum kažką gražaus! Šią savaitę mano simpatijas susišlavė Thun ežero pakrantės. Kur keliausiu kitą savaitę, dar nesugalvojau, bet manau, iš savo begalinio sąrašo tikrai ką nors išsirinksiu, tad atsisveikinu iki greito! 😉

    image3-4

    image1-5

    P.S. Jei planuosite kelionę po Thun ežerą, manau, gali praversti ši svetainė 😉

    ***

    Nesibaigiančią pažintį su Šveicarija tęsianti

     Vaida

    2 Comments

      • Vaida
        Author
        2016 April 10 / 13:08

        Džiaugiuosi, kad patinka!

    Leave a Reply to Vaida Cancel reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?