• Trumpa pažintis su senąja Praha

    – Ką rytoj veiksi? Vėl važiuosi slidinėti? – smalsauja mano viršininkas prieš keletą dienų.

    – Ne, rytoj skrendu į Prahą, – šypsausi pati savimi patenkinta.

    – Kur??? Į Prahą?! – lyg bandydamas išskaityti iš mano veido, kad blogai išgirdo, – Su kuo?!

    – Viena, – dar plačiau šypsausi.

    – Viena?! Turbūt juokauji!

    Ne, nejuokauju. Kai prieš pusantro mėnesio visiškai spontaniškai prigriebiau pigius lėktuvo bilietus į Prahą, negalvojau, kad tikrai keliausiu aš ten viena. Priešingai nei kai kuriems atrodo, aš niekada nekeliauju viena. Visuomet kas nors pasisiūlo į kompaniją. Taip ir šį kartą nesukau sau per daug galvos, maniau, vis tiek kas nors prisijungs… Na, gal ir būtų prisijungę, jei būčiau daugiau ir anksčiau apie tai šnekėjusi. Tuo tarpu aš nusipirkau bilietus, užkišau galvą artimiausiais slidinėjimo planais ir tą Prahą… beveik pamiršau. Prieš pat kelionę susivokiau, kad laikas prabėgo, o aš nei kompanijos susiradau, nei kruopštų planą pasiruošiau. Taip ir išskridau į Prahą. Viena.

    Mano skrydis iš Basel oro uosto buvo gerokai po pietų, tad ryte visiškai neskubėdama papusryčiavau, turbūt pirmą kartą gyvenime prieš kelionę, palikusi idealiai tvarkingus namus, su lagaminu, neturinčiu jokio viršsvorio, anksčiau nuėjau į autobusų stotelę, kasoje nusipirkau bilietą, pasiekiau oro uostą 2 valandos prieš skrydį, kur turėjau marias laiko praeiti visas patikras ir ramiai prisėdus kavinėje, beskaitant žurnalą, palaukti skrydžio. Žinau, kad šeima, skaitydama šias eilutes ir puikiai žinanti, kokiame aš strese būnu iki pat paskutinės minutės, palikdama namus prieš kelionę, sunkiai galės patikėti, jog tai apskritai įmanoma 😀

    Atskridus į Prahą viskas buvo gan aišku: automate nusipirkau viešojo transporto bilietą trims dienoms ( nors iš tikro man jo visai nereikėjo, visur vaikščiojau pėsčiomis, autobusu tik iš ir į oro uostą važiavau, būtų pilnai užtekę dviejų vienkartinių bilietų. Kitam kartui žinosiu.), tuomet autobusu pasiekiau metro stotelę, iš ten su metro iki centro, o tada beliko leisti navigacinei telefone nuvesti mane iki užsisakytos nakvynės vietos. ( Daugiau apie Prahos viešąjį transportą, jei kam aktualu, čia)

    Paskutinę minutę planuodama savo kelionę į Prahą ir suvokusi, kad tikrai keliausiu viena, labai dvejojau dėl nakvynės. Iš pradžių į galvą lyg lindo mintys apie Couchsurfing, paskui svarsčiau apie hostelio galimybę… Iš vienos pusės lyg nesiruošiau daug išlaidauti, iš kitos pusės nerimavau, kaip čia man seksis turistauti vienai, tai ieškojau būdų, kaip susipažinti su kitais keliautojais. Galiausiai nutariau, kad viena per Couchsurfing nakvynės nenoriu, o tikimybė pigiame hostely dvi dienas miegoti su tūsinančiu jaunimėliu irgi nežavi. Taip su savimi pasišnekėjusi truputį pagooglinau ir visai nepasikuklinusi užsisakiau 4* apartamentus pačioje Prahos senamiesčio širdyje, 10 žingsnių nuo žymiojo Senamiesčio skvero. Kai vakare pasiekiau „Cathedral Apartments“ ir užėjau į savo kambarį, net cyptelėjau mintyse iš džiaugsmo. Šviesu ir jauku. Beveik kaip namie 😀 Aišku, už pilną kainą aš jų tikrai nebūčiau užsisakiusi ( deja, tiek neuždirbu, kad 179 eurus už naktį viena mokėčiau ir sąžinė negraužtų), bet, jei ieškosite nakvynės Prahoje, ir jie turėtų kokių gerų pasiūlymų, drąsiai rekomenduoju! Ypatingai dėl vietos. 😉 Atvykusi ir užsiregistravusi pasijutau alkana. Prisijungusi prie WiFi, TripAdvisor programėlėje greitai patikrinau, kur čia netoliese galima skaniai pavalgyti ir… maloniai nudžiugau pirmose vietose išvydusi ne ką kitą kaip mano apartamentų restoraną pirmame aukšte. Tai aš tik raudonu lūpdažiu per lūpas prabraukiau ir tiesiai į apačią vakarienės!

    IMG_7929

    IMG_7500

    IMG_7506

    Pavakarieniavus pagalvojau, kad nesąmonė likti savo kambary, tad nors jau ir buvo vėloka, išlindau į miestą. Pirmieji įspūdžiai puikūs! Architektūra didinga, atmosfera gera, nekantraudama laukiau ryto. 😉 Tiesa, dar vakare įlindau kažkur į barą čekiško alaus bokalui, kur pagal iš viešbučio susišluotus lankstinukus pasirengiau planą kitai dienai, ir tada jau tikrai laukiau kito ryto.

    IMG_7507

    Ramiai išsimiegojusi, kitą dieną nepatingėjau atsikelti anksti. Pirmieji saulės spinduliai jau kuris laikas buvo nušvietę čerpinius miesto stogus ir užpildę senamiesčio gatves, bet turistų minios dar miegojo. Su susižavėjimo kupina širdimi vaikštinėjau po aikštes, skverus, šmirinėjau siauromis gatvelėmis, fotografavau ir nuoširdžiai grožėjausi. Žinote, kuo daugiau keliauji ir kuo daugiau gali palyginti, vis rečiau išprūsta toks tikras ir visiškai nuoširdus wow. Tai žinokite, tą ankstyvą rytą man Praha buvo visiškai WOW! 😉

    image1-2

    IMG_7628

    IMG_7639

    Kai pajutau, kad aplinkui mane atsiranda vis daugiau ir daugiau žmonių, urzgiantis skrandis priminė, kad jis vis dar nieko negavo. Taigi grįžau į savo viešbutuką, restorane sukirtau padidintą porciją pusryčių, truputį šilčiau apsirengiau ir vėl išėjau miesto tyrinėti. Vos išėjusi į aikštę, astronominis laikrodis mušė dešimtą, o apie jį būriavosi minia žmonių.

    Astronominis laikrodis – vienas iš Prahos simbolių. Šis įspūdingas XV amžių menantis laikrodis rodo ne tik laiką, bet ir metų laikus, mėnesius, saulės padėtį, zodiako ženklus. Kiekvieną valandą nuo 9 ryto iki 21 vakaro galima išvysti mini spektaklį, kai mušant valandoms šalia laikrodžio pasirodo biblijinės figūros.

    IMG_7573

    Aš šį figūrų pasikeitimą jau buvau mačiusi vakare, tad per ilgai neužtrukdama patraukiau į Rotušės bokštą ( tą patį, ant kurio sienos Astronominis laikrodis). Įėjimas į bokštą mokamas, bet vaizdas nuo jo puikus. Čia kaip ant delno šurmuliuojantis Senamiesčio skveras, dangų remiantys gotikinių ir barokinių bažnyčių stogai, siaurų gatvelių labirintai ir didingi architektūriniai paminklai tolumoje. Ėjau du ratus aplink tą bokštą viršuje, o mintyse nesilioviau grožėjusis. Praha nuostabi! Be abejonės vienas gražiausių Europos miestų!

    IMG_7680

    IMG_7657

    IMG_7662

    IMG_7671

    Nusileidusi iš bokšto žemyn, patraukiau upės pusėn link žymiojo Karolio tilto. Einant iš senamiesčio aikštės, jį rasti paprasta, nes eini tiesiog su minia 🙂 Karolio tiltas įspūdingas XIV amžiaus akmeninis statinys, jungiantis Vltavos upės krantus. Tai turbūt pati populiariausia turistų lankoma vieta Prahoje, kur kasdien susirenka šimtai žmonių. Kas nusifotografuoti, kas prisiekti meilėje, kas parduoti suvenyrų, kas nupiešti karikatūrą, kas prašyti išmaldos, kas paglostyti Karolio statulėlę, kad išsipildytų norai 😉

    IMG_7611

     

    IMG_7714

    IMG_7604

    IMG_7606

    IMG_7727

    Diena buvo gan saulėta, tad iš lėto pasivaikščiodama per tiltą persikėliau į Pilies kvartalą. Prahos pilis laikoma didžiausia pilimi pasaulyje. Jos teritorija užima net 45 hektarų plotą, aplink pilį vingiuoja jaukios gatvelės. Štai ten mano laikas ir sustojo… Tiesą sakant, seniai pastebėjau, kad keliaujant aš dažniausiai ieškau arba gražių vaizdų, arba įdomių pramogų, arba vietų su gera atmosfera. Muziejams, archeologiniams radiniams, paminklams paprastai tenka pasitraukti į šalį mano kelionių planų sąraše, bet nematau tame nieko blogo, juk kiekvienam savo. Nieko keisto, kad ir šį kartą mieliau laiką leidau iš lėto tipendama akmeniniais grindiniais, sėdėdama saulėtose kavinukių terasose ir saldindama gomurį vietiniais skanėstais 😉

    IMG_7805

    IMG_7799

    IMG_7750

    IMG_7647

    Trdelnik

    Iš lėto žioplinėdama po senąją Prahą užkopiau į kalną ir priėjau Strahov vienuolyną. Seniai žinojau, kad Prahoje yra viena iš bibliotekų, ką būtinai noriu kada nors aplankyti ( dar viena yra Dubline ir St.Gallen, Šveicarijoje. Žinau žinau, iki pastarosios man netoli, bet juk ne aš viena pirmiau aplankau tai, kas toli, o ne tai, kas panosėje, ar ne? 😀 ) Strahov vienuolynas pastatytas 1140 metais ir bene labiausiai garsėja savo įspūdinga biblioteka. Dvejose bibliotekos salėse ( Teologijos ir Filosofijos) lentynos talpina apie 200 tūkstančių knygų, iš kurių net apie 3000 manuskriptų ir 1500 pirmųjų spausdintų knygų. Be abejonės, jų pavartyti niekas neleidžia, tačiau pažvelgti į biblioteką nuo slenksčio – prašom!

    image1-3

    image2-2

    Kita mano stotelė turėjo būti šv. Vito katedra. Katedra matosi turbūt iš viso miesto, kad ir kur bebūtum, tad ją rasti nebuvo sunku. Pranėrus pro uniformuotus pilies sargybinius,  perėjus per kiemelį, atsidūriau priešais milžiniškus maldos namus, kur išsprūdo nevalingas atodūsis. Koks grožis! Koks dydis! Į jokią nuotrauką netelpantis! Smaulkiausiomis figūromis puoštas fasadas, ištaiginga rozetė ir daugybė į dangų šaunančių bokštelių. Nuostabus gotikos pavyzdys, palikęs tikrai stiprų įspūdį. Gerokai nusivyliau, kad nebepatekau į vidų, įtariu, kad buvau ten truputį per vėlai…

    image1-4

    IMG_7834

    Apėjus iš visų pusių ir pasigrožėjus katedra, patraukiau Auksinės gatvelės ieškoti. Auksinė gatvelė savo pavadinimą įgavo, kai Viduramžiais ten gyveno miesto auksakaliai. Šiandien tuose miniatiūriniuose namukuose įsikūrę suvenyrų parduotuvėlės, o gatvelėje šurmuliuoja turistai ( teko truputį palaukti, kol du autobusai azijiečių pasitraukė iš kadro 🙂 )

    image3-2

    image1-5

    Vakarop kilo vėjas ir bjuro oras, primindamas, kad nėr čia ko užsimiršti, visgi vasaris. Mano arbatos pertraukėlės šiltose kavinėse, pro langą stebint žmones, darėsi vis ilgesnės, bet dėl to visai nepykau ant savęs. Žinau, kad į Prahą dar tikrai mielai grįšiu, ir tikrai neverta maratono tempu prabėgti visų tų lankytinų objektų. Be to, prieš saulėlydį nenorėjau labai nutolti nuo Karolio tilto. Nuojauta kuždėjo, kad apšviestas vakare jis gražiai atrodo 😉

    image2-3

    image3

    image2

    image1

    Grįžus į apartamentus truputį atsipūčiau ir išėjau vakarienės ieškoti. Prieš vakarienę dar lyg turėjau minčių prie kokio Pub Crowl prisijungti, bet skaniai pavalgiusi ir ištuštinusi savo taurę raudono čekiško vyno, kūnas pats savaime mane parnešė atgal į kambarį, kur išsimaudžiusi įšokau į pižamą ir į lovą… Bus tų barų, gal kitą kartą būsiu su sava kompanija 🙂 Be to ryte laukė gan ankstyva kelionė į oro uostą, negalėjau sau leisti pramiegoti, juk nebuvo kartu nieko, kas galėtų prižadinti.

    IMG_7915

    Tokia ta trumputė pažintis su Praha. Žavia, įkvepiančia ir sužadinančia smalsumą pažinti ją labiau. Labai tikiuosi, kitą kartą turėsiu tam daugiau laiko, nes tikrai yra ir ką pamatyti, ir ką nuveikti 😉 O jums ar teko lankytis? Kokie įspūdžiai? Pasidalinkite, palyginsime 😉

    ***

    Prahos apžavėta

    Vaida

    13 Comments

    1. 2016 February 15 / 14:44

      Prahoje buvau net nepamenu kiek kartų, ir ji nuostabi bet kokiu oru.

      • 2016 February 15 / 15:10

        Nesiginčysiu, nes negaliu palyginti, nemačiau Prahos blogu oru ir tuo džiaugiuosi 🙂 Be abejonės, pats miestas nepasikeičia nuo to, ar šviečia saulė, ar lietus lyja, tačiau mano nuotaiką ir įspūdį tai tikrai įtakoja… Pavyzdžiui, Venecijoje lankiausi du kartus: vieną kartą pavasarį, kai buvo puikus oras, kitą kartą vasarį, kuomet Veneciją buvo užliejęs potvynis. Tiesą sakant, prisiminus tą kelionę, visų pirma išnyra prisiminimai apie varvančius skėčius, permirkusias, šaltas kojas, vėjo kiaurai pučiamą kūną ir nesibaigiantį lietų. Gražaus miesto įspūdis tikrai ne pirmoje vietoje, nors jis toks pats nuostabus, kaip ir tą pirmąjį kartą 🙂 Džiaugiuosi, kad šį kartą Prahoje švietė saulė, ir ji man pasirodė visu gražumu!

    2. 2016 February 15 / 23:25

      Prahoje dar nesu buvus, bet tavo nuotraukos paskatino mane Prahą į kelionių sąrašą dabar kur nors aukščiau įrašyti 😀
      Beje, gal gali pasakyti su kokiu fotoaparatu darytos nuotraukos? 🙂

      • 2016 February 16 / 11:04

        Ačiū, Greta! Praha nuostabi, tikrai labai rekomenduoju, jei mėgsti gražius miestus 😉
        O fotografuoju aš Canon 70D. Seniau turėjau D500, bet šis man patinka kur kas labiau 🙂

        • 2016 February 18 / 11:52

          Tikrai, reikės paieškot kokių bilietų 😀 Aš norėčiau nusipirkti naują fotoapartą,bet dar vis neapsisprendžiu kokio noriu. bet kažkaip esu ištikima Nikon’ui, bet tavo nuotraukos tikrai labai gražios ir ryškios tai neblogas šitas Canon 😀

          • 2016 February 18 / 12:04

            Visų pirma tai ne fotoaparatas fotografuoja 😉 Fotoaparatas tik įrankis. Kokiu paros metu fotografuoti, koks tuo metu apšvietimas, kokio baltos šviesos balanso tau reikia, iš kurios pusės šviečia saulė, kokio išlaikymo tau reikia, kiek atverti diagramą ir t.t. per kelias sekundes turi įsivertinti pati. Klaidinga manyti, kad tereikia nusipirkti gerą fotoaparatą ir jis padarys visą darbą 😉 Bet jeigu šitą supranti, tuomet Canon D70 geras daiktas. Aišku, dar svarbu, kokį objektyvą ant jo uždėsi 😉

        • 2016 February 18 / 12:56

          Tai taip, taip šitą tikrai suprantu 🙂 Tik turiu omenyje ryškumą nuotraukų ir jų kokybę, nes su pačiu paprasčiausiu fotoaparatu kad ir kaip ten gerą kadrą pagaučiau, išlaikymą ir t.t. bus netas jei kokybė ir tų pikselių nedaug. Jei tos dvi naktinės nuotraukos Karolio tilto kur fotografavai visiškai nei kiek neretušuotos jokia programa tai tada šio fotoaparato nuotraukų kokybė sužavėjo 🙂

          • 2016 February 18 / 13:14

            Beveik visos nuotraukos šiek tiek retušuotos 🙂 kai kur truputį tamsintos, kai kur šviesintos, kai kur kontrastai didinti ar spalvų šiek tiek pridėta. Vakarinėse Karolio tikto nuotraukose turbūt visko po truputį 🙂

    3. Eglė
      2016 February 17 / 6:52

      Ačiū Vaida!

      • 2016 February 17 / 8:07

        Dalinuosi mielai, visuomet prašom 😉

    4. 2016 February 22 / 14:36

      Labai grazios ir ryskios nuotraukos 🙂 Gal galeciau suzinoti, koki objektyva naudojat? 🙂

      • Vaida
        Author
        2016 February 26 / 3:27

        Ačiū, Maria! Nuotraukos fotografuotos Canon D70, naudojant du objektyvus: Canon 50mm, f/1.4 ir Canon 15-85mm, f/3.5

    Leave a Reply to Greta Cancel reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?