Pramerkiu akis – dar ganėtinai tamsu. Bet gaidžiai jau gieda. Nežinau, kaip čia man šmėstelėjo mintis, kad laikas keltis. Pagriebiau fotoaparatą ir… pro duris.
– Tu išeini kažkur?
– Aha, prie jūros. Miegok dar…
Iš tikro Raimondos balsas pažadino mane. Bent jau tiek, kad suvokčiau, jog čia nors ir Azija, vis tiek gal reikėtų kažką apsirengti prieš išeinant iš namų. 🙂 Užsimečiau ant pižamos džemperį ir, trindama akį, nušlepsėjau prie jūros. Saulėtekis mažutėje Indijos vandenyno saloje, kai gali sėdėti paplūdimyje ant balto smėlio ir stebėti, kaip pirmieji saulės spinduliai pamažu lenda iš už Lomboko salos kalnų, – ne dažnai mano gyvenime pasitaikantis reiškinys. O žinot… Gražu buvo 😉
Saulei patekėjus ir ritinėjantis po dangų, pakeliui grįžtant į bungalą su manimi jau sveikinasi sutikti vietiniai gyventojai. Šypsausi. Prasideda dar viena graži diena dar viename gražiame kampelyje. Labas rytas, Gili Trawangan! 😉
***
Vaida 😉
Ech…;)
Vaida, o gal galit pasidalinti praktiniais patarimais. Kaip nuvykote is Kutos i Ubud, paskui is Ubud i Gili Trawangan ir atgal? Ačiū.
Sveika,
būnant Kutoje tikrai matysi daugybę turizmo kioskų su reklamomis, siūlančiomis keliones mikriuku iš Kutos kur tik nori. Taip mes ir užsisakėme kelionę, paėmė mus tiesiai iš svečių namų, nuvežė į Ubud. Būnant Ubud bungalo savininko sūnus pasiūlė gerą bilietų kainą nuplaukti į Gili Trawangan, tai vėl mikriukas atvažiavo, paėmė, nuvežė į keltą, susimokėjome, keltu nuplaukėme. Balyje savarankiškai keliauti labai paprasta, ten viskas pritaikyta turizmui 😉
Ačiū labai už atsakymą. Esam savairankiškai keliavę po Tailandą, tai gal kažkas panašaus..? Joint ticket…?
Taip taip, labai panašiai kaip Tailande 😉
Geros kelionės! 😉