Sveiki,
Turbūt daug kartų girdėjote kokią nors vietą apibūdinant kaip In the middle of nowhere. Jeigu reikėtų tai pritaikyti Hood River‘iui, sakyčiau, kad tai yra In the middle of everything. Kaip viename straipsnyje rašoma, „The Columbia River Gorge is many things to many people. It’s nirvana for windsurfers and kiteboarders. It’s paradise for hikers and bikers. It’s a adrenaline rush for whitewater lovers. It’s a laboratory for geologists. It’s a dream for wildflower seekers. For some, its wonder lies purely in its singular, breathtaking beauty – combined with the fact that, within a few miles of two of the Northwest’s largest cities, you can literally get lost in the wilderness.” Taigi jeigu netyčia planuosit kelionę į JAV tikėdamiesi pamatyti gražią gamtą, į savo sąrašo viršūnę įsirašykit Oregon’ą. Po praeitų metų klajonių po JAV, nuoširdžiai manau, kad tai viena gražiausių vietų, kurioje kalnai ir kriokliai vis dar verčia aikčioti iš susižavėjimo. Čia kiekvieną dieną gali leistis į mažesnę ar didesnę kelionę pasirinkdamas vis kitą lankytiną vietą. Bene populiaurias maršrutas yra senasis istorinis kelias, vingiuojantis palei Columbia upę nuo The Dalles miestelio beveik iki Portland’o.
The Columbia River Highway statybos XX a. pradžioje užtruko pusantrų metų, todėl tuo metu jis buvo vadinamas geriausiu inžineriniu amžiaus stebuklu. Ši sritis visada buvo poilsio ir ramybės oazė, čia atostogaudavo JAV prezidentai, kuriems turbūt labiausiai ir reikėjo to kelio. Kelias buvo nutiestas palei upę, vingiuojantis per kalnus, su atsiveriančiais nepakartojamais peizažais, keliais tuneliais. Kas keletą mylių gali stabtelti įrengtoje apžvalgos aikštelėje arba prie kokio krioklio. Turėdamos laisvo laiko ir mes pravažiavome šiuo keliu.
Rowena Crest Viewpoint.
Mano kelioninėje knygoje rašoma, kad geriausias laikas vykti į šią vietą yra vėlyvas pavasaris, kuomet žydi visos laukinės gėlės. Nežinau, gal amerikiečiams, gyvenantiems betono džiunglėse ir atvykusiems į gamtą tai daro didžiulį įspūdį, bet man, mergaitei iš Suvalkijos lygumų ir vaikystės vasaras praleidusiai pas močiutę kaime, tokio didelio įspūdžio laukinės gėlės nedaro. Kaip ten bebūtų, vaizdas, atsiveriantis iš apžvalgos aikštelės išties nuostabus. Užkyli į kalną tokiu vingiuotu vingiuotu keliu, atsistoji ant skardžio krašto, o ten taip tuščia, tylu, tik pulsuojantis karštis ir vėjas aplinkui.
Memaloose Hills.
Dar vienas laukinių gėlių mylėtojų rojus. Yra net organizacijų, žmonių, susibūrusių į grupes, kurie čia rengia žygius ir džiaugiasi augalėliais. Mes vasaros pabaigoje daug gėlių neberandam ( per karšta, ten šiek tiek į rytus nuo Hood River, daug sausiau ir karščiau), tad tik pasigrožim peizažu. Iš šios apžvalgos aikštelės matosi Memaloose sala, kurioje buvo laidojami indėnai.
Waterfall Alley.
Krioklių alėja – gražiausios 13 mylių visame The Columbia River Highway. Kelias vingiuoja per tankius, apsamanojusius mišku. Į vieną pusę žiūrint atsiveria vaizdas į upę, į kitą pusę – maži šaltinėliai, čiurlenantys nuo kalno, ir dideli kriokliai.
Pirmasis sustojimas galėtų būti Oneonta Gorge. Šiam tarpekliui reikia šiokio tokio pasiruošimo. Nors pasivaikčiojimas iki krioklio ir neilgas, tačiau tikrai sudėtingas. Norint pasiekti krioklį reikia ne tik kad lipti per rąstus, tirpstančio sniego suneštus į tarpeklį ir užtvėrusius kelią, bet ir plaukti per vandenį. Vanduo ledinis, kai kam daug pastangų reikėjo įdėti, prisiverčiant įlįsti ir tęsti kelionę. Ir dar daugiau pastangų, bandant įveikti savo fobijas, kurių aplinkui buvo net ne viena ( po kojom – gyvatė, ką tik iššliaužusi iš vandens, į kurį reikia lipti, ant uolų, į kurias reikia tvirtai laikytis – varlės. Šaunus duetas ramiam pasivaikščiojimui. Kaip tik man). Ai, kaip ten bebūtų, nors su baimės pilnomis akimis, bet vis tiek sakau, kad buvo verta. Nuostabus krioklys, nuostabi vieta, nuostabi visa gamta. Verta net per varles ir gyvates iki jos eiti.
Antras sustojimas – Horsetaile Falls. Vanduo šaltutėlis ( nėr ko stebėtis, čia juk Oregon‘as, čia visų upių vanduo iš tirpstančių sniegynų), bet tai netrukdo lipti į vandenį vienai kitai nuotraukai.
Trečias sustojimas – Multnomah Falls – Columbia Gorge parašas, pagrindinis atvirukas, labiausiai turistų lankomas krioklys ( per metus čia užsuka apie 2 mln. žmonių). Šis krioklys – antras pagal dydį JAV po Niagara Falls. Ir pirmas pagal aukštį. Atvykę prie šio krioklio pirmiausia visi nusifotografuoja apačioje ( aišku, po visų nuostabos šūksnių), vėliau ant tilto, pastatyto 1914 m. ( panašiai tuo laikotarpiu, kada ir istorinis kelias nutiestas), ištvermingesni nepatingi palipti iki pat krioklio viršaus ( mes lipome pernai, šiemet praleidome.) Kam neužtenka tų mylių, praleistų lipant į kalną, gali rinktis dar tolimesnį kelią pasivaikščiojimui. (Šį kartą tai ne mes. Važiuojam toliau).
Wahkeena Creek – sekantis sustojimas.
Dar vėliau – Latourell Falls. Aukštas, siauras, nelabai prieinamas. Trumpas sustojimas.
Kelionės pabaigoje laukia Vista House – mažutis muziejus ir apžvalgos aikštelė, esanti aukštai aukštai, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į visas puses. Ir visai nesvarbu, kad visose aikštelėse matoma ta pati upė. Juk upė – tai ne jūra su vienodu horizontu. Upė vingiuoja per skirtingas vietoves, tad važiuojant kas kelias mylias gali matyti vis kitą kraštovaizdį. Vienur žalia, plyti miškai, kitur – vynuogynai, dar kitur – geltonuoja išsausėjusios pievos. Visur skirtinga, visur savaip gražu.
Paskutinis taškas – Portland Women’s Forum, kur stabtelim klasikinei Columbia Gorge nuotraukai (iš ten matosi Vista House). Nuotrauka yra, pliusiukas nuotraukų albume uždėtas, galime grįžti namo.
Nors kompiuteris vėl turbūt užsikimš šimtais nuotraukų, ne jos čia esmė. Esmė – mūsų gerai leidžiama vasara gražioje vietoje, be menkiausių rūpesčių, vien tik su kasdieninio juoko doze ir noru pamatyti vis daugiau. Tą ir darome. Bent jau tikrai stengiamės išnaudoti kiekvieną laisvą pusdienį. Todėl ir laiko nėra viską aprašyti, tai čia taip padrikai nuotraukas sumečiau su trumpais komentarais. Gal kitą kartą jo rasiu daugiau 😉
Linkėjimus iš istorija dvelkiančio Oregon‘o siunčianti
Vaida ;)*
