• Laiškai Lietuvai: 7. Aukštyn į kalnus.

    Sveiki,

    Leidžiant vasarą Oregon‘e, Hood River miestelyje, tiesiog negaliu nors trumpai nepapasakoti apie Mt. Hood. Kalnas Hood yra neatsiejama turizmo dalis, neatsiejama vietinių gyventojų gyvenimo dalis ( ypač žiemą). Iš Mt. Hood išteka upės ( pvz. Hood River), upė teka per miestelį, kuris pavadintas tuo pačiu vardu ( Hood River). Šis kalnas susilaukia labai daug dėmesio ne tik žiemą, per slidinėjimo sezoną, bet ir vasarą. Mt. Hood – vienintelis kalnas visoje JAV, kur slidinėjimo centras veikia ištisus metus. Lankytojams jis užsidaro tik mėnesiui ( paprastai rugsėjį), tačiau jis vis tiek veikia sportininkams, besiruošiantiems olimpiadoms ir čempionatams. Kartą argentinietiško tango šokių pamokoje teko susipažinti su kokių 80 metų močiute, visą gyvenimą buvusia slidinėjimo instruktore, kuri vis dar moko čiuožti ir žūtbūt kvietė nuvažiuoti į kalną. Ką gi, valanda kelio ir mes jau ten. Šypsausi galvodama, kad liesti sniegą rugpjūtį gali tik šitam svajonių krašte 🙂 (beje,čia ir sniegas, ir gėlės žydi. Viskas kartu).

    Mt. Hood toks didelis, kad jis matosi beveik iš visur, kad ir kur benuvažiuotum. Aplinkui daug ežerų, daug kitų kalvų, ant kurių užlipus Mt. Hood atsiveria visu grožiu.

    Viena iš tokių kalvų – Chinidere. Į ją kopti galima trumpesniu, bet sunkesniu keliu, arba ilgesniu ir lengvesniu. Rinkausi trumpesnį, bet sakyčiau, kad 4600 pėdų stačiai į kalną greitu tempu visai yra ką veikti ( kad nereikėtų traukti kalkuliatoriaus, tai būtų apie 1402 m.). Ilgas kopimas meškų takais ( vis tiek pažymėtais ženklais, kad nepasiklystum) per seną mišką, grožintis žiedais, saugantis nuodingų krūmų, klausantis paukščių klegesio ( čia labai daug erelių) ir tas nenupasakojamas jausmas, kai užkopi ten, kur atrodo, jog apkabintum pasaulį… Gera. Tokiomis akimirkomis dar ir dar kartą sau pasakai „Velnias, kaip aš myliu savo gyvenimą“.

    Nuo Chinidere galima ne tik pasigrožėti Mt. Hood, bet pamatyti dar keturias snieguotas viršūnes ( Mt. Jefferson ( Oregon), Mt. Adams, Mt. St. Helens, Mt. Rainier ( Washington). Visi šie kalnai vulkaninės kilmės, bet ramiai miegantys.

    Taip pat nuo Chinidere kalvos matosi Wahtum ežeras, esantis visiškai tarp miškų, tačiau su labai švariu ir nelabai šaltu vandeniu, kur galima atsigaivinti karštą dieną.

    Beje, kelias, vedantis link Mt. Hood vingiuoja per visą Hood River Valley. Hood River slėnis gražus tuo, kad čia visur plyti sodai, vynuogynai, įsikūrusios vyninės ( jau šiek tiek apie kelias pasakojau), mėlynuoja levandų laukai. Vienos dienos niekaip neužtektų norint visur sustoti ( gerai mums, nes galim tam skirti ne vieną dieną, blogai turistams, nes turbūt visur norisi stabtelti, o laiko dažniausiai tiek daug viskam nėra).

    Taigi, keliaujam, džiaugiamės ir mėgaujamės paskutinėmis savaitėmis čia. Mintys pamažu jau pradeda krypti namų link. Ypač, kai jauti, kad teks tuoj atsisveikinti su žmonėmis, kurie per tokį trumpą laiką tapo neįtikėtinai artimi. Bet… kas kažko pabaiga – tas kažko pradžia! Turiu dar dvi savaites ir sąrašą, ką noriu čia nuveikti prieš išvažiuojant. Kitą kartą papasakosiu ką 😉

     

    Nuolat kažkur keliaujanti

    Vaida ;)*

    Leave a comment

    1. Jurga
      2011 August 29 / 14:03

      Sniegą gali liesti ir mažumėlę arčiau… Montblane 🙂

      • 2011 August 30 / 10:16

        Kas žino, gal kitą vasarą 😉

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?