Diena po dienos, savaitė po savaitės, mėnesis po mėnesio… Kuo toliau, tuo greičiau prasisuko skaičiukai kalendoriuje. Atrodytų, keturi mėnesiai žmogaus gyvenime galbūt labai trumpas laiko tarpas, tačiau, kai jį praleidi visiškai multikultūrinėje aplinkoje, kasdien sutikdama daugybę įvairiausių žmonių, įnešančių į…
Sekmadienis. Laisvadienis. Puikus oras. Mano geriausios draugės šiandien taip pat nedirba. Dar tik rytas, o jau tiek priežasčių džiaugtis! Tik pramerkusi akis ( vos po dviejų valandų miego) žinojau, kad laukia nuostabi diena 🙂 Po įprastų Vienos pusryčių ( kava…
Nelabai seniai čia švystelėjo trumputis pasakojimas apie tai, kaip dvi merginos pavasario Austrijoje ieškojo. Tąkart nelabai pasisekė. Prieš dvi savaites Zalsburge dar buvo pilka, drėgna ir niūru… Tačiau dvi savaitės – pakankamai ilgas laiko tarpas, kad reikalai pasitaisytų. Sekmadienį puikiai…
Nors slidinėjimo sezonas jau kaip ir eina į pabaigą, kasdien matau, kad į mano blog‘ą užsuka žmonės, vis dar ieškantys atsiliepimų apie slidinėjimo centrus. Jeigu jau tai aktualu, norėčiau bent trumpai papasakoti apie dar vieną centrą. Lech, Oberlech, Zürs –…
Nenuilstančios svajoklės, Vaidos, blog‘as „GyvenuGerai“ pradeda trumpų pasakojimų ciklą „Reikėjo mergaitėms pavasarių žalių“. Trys mėnesiai Alpėse. Būtent tiek dabar suskaičiuoju žvilgtelėjus į kalendorių. Trys mėnesiai kalnų, sniegų, pusnynų, dar kartą sniego… Oh, kalnus aš myliu, bet po trijų mėnesių gilioje…
Pakilti aukštai, kur gaubia tyla, kur akys grožisi neaprėpiamais toliais, o širdyje atsiranda noras apkabinti visą pasaulį svajoja ne vienas. Buvusieji kalnuose turbūt gerai supranta, ką turiu galvoje. Aktyvus laisvalaikis gražioje gamtoje – turbūt geriausia mano žinoma priemonė, kai reikia…
Kaip ir kiekvieną vakarą Miuncheno traukinių stotyje, prie Starbucks kavinukės, būriuojasi jaunimo grupelė. Šį kartą ją sudaro keturi australai, du amerikiečiai ir dvi lietuvės. Netrukus vaikinas, vardu Adam, jiems visiems į rankas įbruka po alaus butelį: -Ar tu iš Australijos?…
Kartais tiek nedaug reikia, kad iki paskutinės sielos kertelės jaustumeisi paprasčiausiai laiminga. Tobulas vaizdas prieš akis, malonus poilsis su gardžios kavos puodeliu rankoj, geriausia draugė šalia, tauškalai apie dideles svajones ir smagiai šildanti saulutė. Pavasaris jau kažkur pakeliui. Jaučiu jį.…
Pirmą kartą jį pamačiau prieš kelias savaites, sėdintį mūsų kavinukėje ir rašantį atvirukus. Priėjau, nusišypsojau, pasisveikinau, paklausiau, ką galėčiau atnešti. Jis mane užšnekino, o aš sutrikau, nes visiškai neturėjau ką atsakyti. Teiravosi apie kavinukės istoriją, interjerą, paveikslus, dar kažką, apie…
Kas sakė, kad keliauti reikia tik vasarą? Jei taip, tai ką veikti kitais metų laikais? Sėdėti prie kompiuterio ir svajoti? Bambėti dėl šalčio ir laukti geresnių laikų? Ne! Keliauti kuo puikiausiai galima ir žiemą! Turėdamos tokį požiūrį, šiaip ne taip…
Rytas… Puodelis kavos… Šviežia bandelė su džemu… Šypsenos slidžių nuomos punkte… Kalnai… Poilsiukas bare… Glühwein’o puodelis… O tada darbas iki nakties. Eilinė diena Alpėse. Sakot, šiandien trečiadienis? Tebūnie. Čia visos dienos gali būti vienodos.
