Apie ką pagalvojate, kai įsivaizduojate tobulą rudens savaitgalį? Man vaizduotėje iškyla šūsnis auksaspalvių lapų, šiugždančių po kojomis. Daugiasluoksniai debesys, plaukiantys dangaus skliautu. Keletas kaštonų striukės kišenėje. Šilti, minkšti megztukai. Jauki trobelė gamtos apsupty. Puodelis kvapnios arbatos. Burbulų pilna vonia. Ir žvakės. Tada vakaras susirangius ant sofos prie spragsinčio židinio. Su raudono vyno taure. Arba knyga. Arba abiem. Jaukūs pokalbiai, ir galiausiai – tylus lietaus barbenimas į langą prieš užmiegant šiltam glėby. Tą savaitgalį, atvykus į Foxlow Quarters namelį netoli Kanberos, gavome visą tai ir dar daugiau.
Tas savaitgalis buvo vienas iš tų, kur riba tarp darbo ir laisvalaikio vos vos įžiūrima. Savaitgalio tikslas buvo pasidžiaugti nuostabiu rudeniu Australijos kaime ir viską nufotografavus vėliau įspūdžiais pasidalinti su Riparide bendruomene (ką padariau čia).
Taigi Foxlow Quarters – viena seniausių sodybų regione. Stilingi ir jaukūs apartamentai įrengti didelio ūkio buvusiose darbininkų patalpose.Visi ūkyje esantys pastatai pastatyti apie 1835 metus, ir tuo metu priklausė pirmajam Sidnėjaus merui, John Hosking. Šiandien čia gyvena jauna šeima, atsikrausčiusi iš Pietų Australijos, ir mielai priima svečius, mėgstančius ramų poilsį gamtos apsupty.
Į Primrose Valley atvykome vėlai vakare, tai tik kitą rytą išvydome, kur esame. Aplinkui mus supo tipiškas NSW kraštovaizdis su besidriekiančiomis pievomis, kalvomis ir po jas besiganančiomis karvėmis. Apartamentų savininkai pasiūlė elektrinius dviračius, kuriais nuvažiavome iki šalia esančio istorinio objekto – Foxlow tilto (angl. Foxlow Bridge). Prieš gerą šimtmetį tai buvo pagrindinis kelias į Sidnėjų, šiandien ten užsuka tik vietiniai ir istorijos entuziastai.
Kadangi oras buvo labai permainingas ir dideliems žygiams visai netinkamas, ieškojome jaukių vietų po stogu. Viena iš jų – The Gatherings Cafe, esanti Bungendore miestelyje. Čia užsukome besislėpdami nuo lietaus, ir kokia jauki vieta tai pasirodė. Su kvapnia kava ir šviežiais skanėstais. 😉
Dar malonus atradimas buvo sekmadieninis vietinių Bungendore gyventojų turgelis. Sustojome važiuodami pro šalį nieko nesitikėdami, o išėjome pabendravę su visais pardavėjais ir pilnu glėbiu pirkinių. Vazoninių augalų, naminių uogienių, padažų, tradiciškai žodžiu. 🙂 Nesu tikra, ar dėl to, kad tą lietingą sekmadienį buvome kone vieninteliai lankytojai, ar ten miestelio bendruomenė nepaprastai draugiška, bet buvo nuostabi patirtis. Viena močiutė, išgirdusi, kad aš iš Lietuvos, negalėjo patikėti. Pasirodo, jos tėtis lietuvis! Ji pati gimusi Australijoje, lietuviškai nemoka, tačiau džiaugėsi su manimi šnekėdama, lyg matydama seniai prarastą ir atsiradusią anūkę.
Pakeliui į Sidnėjų pietums sustojome Contentious Character vynuogyne. Skanus maistas, skanus vynas, lėtokas aptarnavimas, magiška aplinka. Net ir lietui lyjant. 🙂
Grįžusi namo dar ilgai galvojau, kaip pasikeitė mano keliavimo būdas. Kaip pradėjau vertinti akimirkas, kai gali sustoti, neskubėti, apsidairyti, pasiklausyti gamtos garsų. Kol kas dar nesuprantu, kas padarė tam didžiausią įtaką: ar pandemija, kai visi buvome priversti sustoti, ar su amžiumi keičiasi suvokimas, ar bendra turizmo tendencijų kaita. Kaip ten bebūtų, toks lėtas poilsis man patinka vis labiau ir labiau. Tikiuosi, patinka ir jums, nes pasakosiu dar ne kartą. 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
