• Atgal į normalų gyvenimą. Spalis

    Ir taip, kur buvus, kur nebuvus, korona susirinko šmutkes ir išsliūkino iš NSW… Tikiuosi ilgam ir neatsisukdama. Po beveik 4 mėnesio griežto karantino ir aktyvios skiepų kampanijos pagaliau viskas grįžta į įprastas vėžes. Ore sklando pavasaris, kavinės, restoranai ir barai lūžta nuo lankytojų, atsidarė kino teatrai ir menų erdvės, visi sporto klubai ir grožio salonai, vėl planuojami renginiai ir koncertai, mieste šurmuliuoja gyvenimas. Pagaliau ir vėl planuojame savaitgalius, artimas ir tolimas išvykas, susitikimus su draugais, iškylas gamtoje. Nesunku būtų ir pamiršti tuos 4 mėnesius praleistus namie… Bet namie sėdėjome ilgiau nei norėjome, tad džiaugiamės, kad daugiau nebereikia! Spalis buvo toks gan įtemptas pereinamasis laikotarpis su daug nežinios, laukimo, tuo pačiu daug džiaugsmo. Apie viską po truputį šiandien ir pasakoju čia. 🙂 

    Skiepai Australijoje. Kas nežinote, Australija labai ilgai ir smarkiai atsiliko nuo visų pažengusių pasaulio valstybių su savo skiepų programa. Jei Europoje, JAV galimybė skiepytis atsirado dar metų pradžioje (o gal dar anksčiau?), pas mus skiepai atkeliavo tik rugsėjį. Bet kai pradėjo skiepyti, tai greitai ir operatyviai – per porą mėnesių beveik visus ir paskiepijo. Šiandien, kai rašau šį įrašą, mano valstijoje (NSW) pirmu skiepu pasiskiepiję 93.5 proc suaugusiųjų (nuo 16 metų), sostinėje dar daugiau (ACT) – 95 proc, kitos valstijos kiek atsilieka, bet irgi neblogai. Ir priešingai nei kad teko matyti kliedesių komentaruose po lietuviškos spaudos straipsniais – niekas čia mūsų  gatvėse negaudo ir priverstinai neskiepija. 😀 Koncentracijos stovyklose uždarytų irgi nelaiko. 😀 Mano aplinkoje yra tik viena draugų pora, kurie nesiskiepija, visi kiti laisvai gyvenimu džiaugiasi. Žodžiu, sergančiųjų skaičius per tris mėnesius drastiškai nukrito, karantinas baigėsi, viskas vėl atsidarė, mokiniai į mokyklas grįžo, pagaliau atsirado šviesa šitam pandemijos tunelio gale.

    Darbai. Karantino metu dirbau palyginus labai mažai, kas buvo keista ir iš pradžių kiek baisu (na kaip gi dabar nedirbsiu??? Aš visada labai daug dirbu!), bet paskui apsipratau ir naudodamasi proga, kad turiu daug laisvo laiko, nedrąsiai žengiau iš savo komforto zonos ir pradėjau fotografuoti produktus namie. Pradėjau fotografuoti gėrimus (gavau užsakymą iš vieno tekilos prekinio ženklo, tada kokteilius išsinešimui savo mėgstamam barui) – visai patiko! Aišku, tobulėti tikrai yra kur, bet, jei ištiks kita pandemija, žinosiu, ką veikti namie. 😀 

    Po karantino darbai pasipylė kaip iš gausybės rago. Fotosesija po fotosesijos, vos spėju suktis. Pastarąsias dvi savaites dirbau be atokvėpio, tai jau jaučiu, kad laikas sakyti “stop” ir save pristabdyti, kitaip Kalėdų nesulaukus ims stogas važiuoti. Bet šiaip smagu, kad seni klientai niekur nepabėgo, kad naujų atsiranda, kad nauji virsta nuolatiniais. Juk prieš keletą metų apie tai tik svajojau. 🙂 (Kas neskaitėte, neseniai šiame įraše pasakojau, kaip pomėgį paverčiau darbu).

    Kelionių planai. Pasibaigus karantinui pagaliau galima pradėti ir keliones planuoti! Kol kas visi planai sukasi trijuose lygiuose: vietinės (trumpos kelionės po savo valstiją), tolimesnės (šviečiasi, kad nuo kitų metų pradžios vėl su draugu gyvensime ir dirbsime tarp dviejų valstijų) ir tolimos (po beveik dviejų metų Australija atidaro sienas! Valio!)

    Su tomis vietinėmis, tai artimiausiems dviems mėnesiams turime rezervavę keletą savaitgalių su draugais kempinguose ant vandenyno kranto, prieš mano gimtadienį, jei niekas nesikeis, praleisime iki šiol nelankytame vyno regione, apsistodami avių ūkyje labai jaukiame, stilingame namelyje, o tada laikas ruoštis Kalėdų atostogoms. Tai nors visos šios kelionės ganėtinai trumpos, vis tiek labai laukiamos.

    Nors nuo lapkričio oficialiai atsidaro Australijos sienos (tiesa, kol kas ne visiems norintiems), į Lietuvą iškart negrįšiu. Planuoju grįžti, kai bilietai truputį atpigs ir orai atšils, tai kažkada link vasaros… 🙂 Bet sienų atsidarymu ruošiuosi pasinaudoti! Gan spontaniškai (turbūt pirmą kartą jaučiuosi, kad per daug spontaniškai ir neapgalvotai…) nusipirkome su draugu lėktuvo bilietus Naujiesiems metams į Fidži (angl. Fiji) salas.

    Su tuo Fidžiu tai buvo čia bajerių. Dar šiandien ryte svarstėme gal neskristi, gal persikelti bilietus kokiam rugsėjui, kai covid reikalavimų bus mažiau, bet panašu, kad visgi apsisprendėme neatidėlioti ir šiandien pradėjome kelionės planą daugiau mažiau dėliotis. Kiek daug reikalų viską susiplanuoti! Bet, jei ta kelionė tikrai įvyks, papasakosiu vėliau smulkiau kas ir kaip.

    Esu nusiteikusi per viskas šitas dideles ir mažas keliones daug fotografuoti ir daug pasakoti, bet tie mano norai dažnai baigiasi kartu su laiko trūkumu, tai matysime, kaip čia bus. Jei ką, užsukite į Instagram @vaidasav, ten visada dalinuosi bent nuotrupomis. 😉

    Savaitgaliai mieste. Kol visos kelionės kol tik planuose, spalio savaitgalius leidome namie arba mieste. Vieną savaitgalį lankėme skirtingus ūkininkų turgus ( Carriageworks ir Rozelle) – kaip pasiilgusi buvau! Mėgstu eiti į turgų, jei savaitgalį lieku mieste – rytinės kavos, tada sūrio, medaus, daržovių, gėlių. Labai laukiu, kol vėl atsidarys Bondi Beach savaitgalio turgus. Tas netoli namų, puiki pusryčių vieta šeštadieniais. 🙂

    Mėnesio patirtis. Nuo pat atvykimo į Australiją mane žavėjo mintis apie galimybę stebėti banginių migraciją iš arti. Kasmet palei Australijos krantus migruoja tūkstančiai kuprotojų banginių (angl. Humpback Whale). Metų pirmoje pusėje (gegužę-rugpjūtį) jie migruoja iš šaltų Antarktidos vandenų į šiltesnius vandenis susilaukti jauniklių, vėliau (spalį-lapkritį) grįžta atgal. Kasmet pirmyn atgal jie nuplaukia apie 10 000 km, ir kasmet juos galima stebėti tiek nuo kranto, tiek iš laivo atviroje jūroje. Lankantis Sidnėjuje tai viena iš populiaresnių pramogų. Yra ne vienas ir ne du turų organizatoriai siūlantys skirtingos trukmės ir sudėties turus, ir aš, Red Balloon kompanijos paskatinta, pagaliau šiai patirčiai prisiruošiau. 

    Visas turas truko 4 valandas, kurias suskirstyčiau į tris etapus:

    • BBQ pietūs laive, vos įlipus, iš lėto plaukiant per Sidnėjaus uostą (kol jūra nebanguoja);
    • Banginių stebėjimas atviroje jūroje;
    • Lėtas grįžimas atgal į uostą, plaukiant palei uolėtus Sidnėjaus krantus, mėgaujantis saulės šiluma ant denio ir taure vyno iš laive veikiančio baro.

    Kas liečia banginių stebėjimą, tai pranoko visus mano lūkesčius. Tikėjausi, kad gal pamatysime vieną ar du, bet jų buvo tiek daug, kad gan greitai pamečiau skaičių. Ir jų būta tokių žaismingų, nuolat šokinėjančių į orą ir visa jėga su visais purslais aplinkui krentančių atgal į jūrą (banginiai užauga iki 16 metrų ir gali sverti 36 tonas). 

    Sakyčiau, labai šauniai praleidau pusdienį. Drąsiai rekomenduočiau tiek čia gyvenantiems (man reikėjo 5 metų, kad pagaliau prisiruošiau 😀 ), tiek miesto lankytojams. 😉

    Mėnesio Netflix. Kaip ir didelė dalis Netflix prenumeratorių, neatsilikome su minia ir peržiūrėjome pirmąjį Squid Game sezoną. Ir bliamba… nepatiko. Ta prasme tikrai daugiau nei pusę serijų žiūrėjau prilipusi prie ekrano (na gerai, kai kur gal užsimerkdama, negaliu žiūrėti į atviras smurto scenas), galvoje sukosi daugybė klausimų, kurių atsakymų laukiau pabaigoje, tačiau pabaiga nuvylė. Tikrai tikėjausi tokio wow efekto, paaiškinančio dalykus, bet liko tik varganas meh… Pabaiga pasirodė visiškai neišpildyta ir paviršutiniška. O gal aš kažką praleidau? Nelįsiu į detales, turbūt dar yra tokių, kurie tik ruošiasi žiūrėti, tačiau klausimas mačiusiems – patenkino jūsų lūkesčius po tiek liaupsių internete ar ne?

    Mėnesio pirkiniai. Būna merginų, kurios džiaugiasi rankinėmis, batais, papuošalais… Būna merginų, kurios džiaugiasi nauja technika. 😀 Čia iš fotografijos temos, ir aš ryškiai iš pastarųjų kategorijos. Po keletos metų fotografuojant vien fiksuotais objektyvais (35mm, 50mm, 100mm) nusipirkau vieną daugiau mažiau universalų. Netikėta man pačiai, tačiau tikiu, bus daug situacijų, kada pravers. Vien galvojant apie visas darbines situacijas, kada nepagavau gero kadro, nes objektyvas ant fotoaparato tuomet netinkamas buvo, ramiau darosi. Buvau pasiruošusi pirkti naują Canon EF 24-70mm f/2.8L II USM, bet paskutinę minutę susigriebiau, kad jis be stabilizatoriaus, ir į pirkinių krepšelį įsidėjau Tamron SP 24-70mm F/2.8 Di VC USD G2. Nesu turėjusi Tamron objektyvų anksčiau, tai visai įdomu, kaip čia seksis susidraugauti, bet, kas domitės fotografija, galėsiu pasidalinti įspūdžiais vėliau (tik vakar iš parduotuvės pasiėmiau, dar pati nebandžiau).

    Taip trumpai šį kartą, nieko labai naujo, bet bandau ugdyti įprotį ir tiesiog rašyti dažniau. Ir šiaip, ką čia daug pripasakosi, kai pusę mėnesio namie praleista 😀 Na, bet lapkritis laukia įdomesnis mėnuo – daugiau darbų, daugiau planų, daugiau savaitgalių ne namie. Ir šiaip, pavasaris pilname žydėjime, vasara ne už kalnų, gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, primindamas, kad gyvenu gerai 🙂

    Ačiū tiems, kurie skaitote. Ir tiems, kurie paliekate komentarus ar atsiunčiate po žinutę. Visada džiaugiuosi jas skaitydama 🙂

    ***

    Bučkiai ir linkėjimai

    6 Comments

    1. 2021 November 1 / 5:22

      Nuostabios nuotrauku iliustracijos, kaip visada!

      O, Fiji! Kaip smagu! Dar kitokesni Naujieji, laikom kumscius, kad jusu kelione pavyktu! 🙂

      Del Squid Game – mano nuomone tokia pati! Daug kabliuku radau ir neatsakytu klausimu. Ideja idomi, bet pats projektas atrodo iki galo neisdirbtas.

      Viliuosi, kad pasimatysim dar iki tavo gimtadienio!

      K.

      • Vaida
        Author
        2021 November 7 / 8:27

        Ačiū, Karolina! 🙂 Tikiuosi, greitai pasimatysime xx

    2. Loreta
      2021 November 7 / 8:49

      Šaunuolė, Vaida!!! Sekmės Tau ❤️

      • Vaida
        Author
        2021 November 7 / 8:55

        Ačiū! 🙂

    3. Brigita
      2021 November 7 / 17:13

      Labas Vaida, labai grazios nuotraukos ir blogas taip pat!

      Man susidaro ispudis, kad Australija net tik skiepu srityje atsilikusi, bet ir visur kitur. Lyg tai butu atskira planeta nuo musu Zemes kur negaliioja jokie bendri principai. Ar as klystu?

      • Vaida
        Author
        2021 November 8 / 0:20

        Ačiū, Brigita, už komplimentus ir palaikymą, labai smagu skaityti, kad patinka!

        Hm, teigti, kad Australija visame kame atsilikusi nuo pasaulio, tai gan stipru… Bandau surasti, kur jie atsilikę, bet nelabai sugalvoju 🙂 Su sveikatos sistema iš arti beveik nesusidūriau, tai negaliu pasakyti, švietimo atsilikusiu nepavadinčiau (tikrai yra gerai pasaulyje vertinamų universitetų), bendrai ekonomikos lygis aukštas, žmonių laimės indeksas vienas aukščiausių pasaulyje 🙂

        Netgi kas liečia skiepus – daugelis piktinosi valdžia, kodėl mes neturime galimybės skiepytis, kai visas pasaulis turi. Tai iš pradžių gavome Astra Zeneca, bet ištiko didelė komunikacinė krizė, ir niekas tų skiepų nenorėjo. Pfizer teko palaukti, bet kai pagaliau pradėjo skiepyti, tai tikrai greitai ir operatyviai. Vakar Australija peržengė 80% pilnai paskiepytų žmonių ribą (skaičius augs), ir panašu, kad tai bus viena labiausiai paskiepytų vietų Žemėje.

        Nežinau, gal klausimo nelabai supratau, bet nemanau, kad čia viskas atsilikę ir viskas kitaip 😉

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?