Sausio vargai ir džiaugsmai.

 Žinau žinau, žadėjau naujame įraše apie savo gan artimą pažintį su Australijos rykliais pasakoti, bet padarykime trumpą petrauką nuo kelionių ir paplepėkime šiaip apie šį bei tą. Labai seniai mėnesio apžvalgas rašiau, o sausis jau pasibaigė, tai kaip ir laikas tam, kol vėl įrašas juodraščiuose morališkai nepaseno. 🙂

Taigi štaigi prabėgo sausis… Kaip ten žmonės sako, kaip pradėsi naujus metus, tokie jie ir bus, ar ne?… Labai tikiuosi, kad ne! Senokai toks sunkus mėnesis buvo. Labai sunkus finansiškai, tada iš paskos sunkus ir psichologiškai. Nemažai pastangų reikėjo, kad neimčiau panikuoti, nesiparinčiau, išlikčiau normalios nuotaikos ir nepaliaučiau sau kartoti, kad tai tik etapas, o etapai eina ir praeina ( aišku, kai kurie skaitydami turbūt kraipys galvą, kad mano šitas etapas jau virš poros metų nepraeina 🙂 ). Bet tikiu, kad viskas bus gerai, tereikia apsišvartuoti kantrybe ir nepaliauti judėti pirmyn.

Užstrigę darbai. Pagrindinė mano viso mėnesio nerimo priežastis buvo užstrigę darbai. Ištisą gruodį sukausi kaip bitutė tarp visų projektų ir darbų, vos spėdama įkvėpti ir gyvenimo nelabai turėdama, tada prieš Kalėdas išvažiavau ilgokoms atostogoms, o paskui grįžau sausį, ir ką… Ir tylu. Nors iš tikro jau pradedu suprasti tendencijas: išvažiuoju kur nors savaitei – grįžus namo reikia savaitės, kad kalendorius vėl užsipildytų darbais, išvažiuoju trims savaitėms – grįžus reikia trijų. (O tris savaites po ilgų atostogų dar nedirbti ir tiesiog šiaip gyventi viename brangiausių pasaulio miestų, būsiu atvira, truputį prabanga.) Taigi trys savaitės tokios nekokios buvo, kada tikrai jaučiausi užstrigusi visame kame, bet dabar jau lyg vėl viskas grįžta po truputį į vėžes. Tai čia kas nesusidūrę, tai pristatau neigiamą freelancer’ių gyvenimo pusę: yra darbo – yra pinigų, nėra darbo – nėra pinigų. Ir niekas nelaukia tavęs grįžtančios po atostogų, į tavo vietą klientai jau galbūt kažką kitą susirado, o ir atostoginių niekas nemoka. Jokio pastovumo, jokių garantijų. Tai, kad vieną savaitę sekasi, tikrai nereiškia, kad ir kitą seksis… Na, bet žinojau, kur kišu nosį, ir su tuo nuolatiniu nepastovumu arba moki gyventi, arba ne. Aš paprastai tvarkausi visai neblogai, tik būna dienų ar savaičių, kai ir man svyra rankos. Bet nedejuoju, jei ką. 🙂 Aš tik pasakoju apie tą pusę, apie kurią ne visada malonu pasakoti, bet kai nutyliu, tai paskui jūs man rašote ir klausiate, kaip čia taip sugebu siekti savo tikslų, kaip čia nebijau ir iš kur tiek užsispyrimo pas mane. Cha,   būna, kad bijau, bet užsispyrimo turiu daugiau nei baimių, ir net tada, kai, nesiseka vieną mėnesį, galvoju, kad gerau seksis kitą. Tereikia susirinkti tikėjimą savimi ir vėl pirmyn. 🙂

Metų darbiniai tikslai. Tokios nevykusios savaitės šiaip jau neblogai spiria į sėdimąją ir priverčia pasukti galvą, kaip dirbti daugiau, geriau, už brangiau. Puikiai suprantu, kad per vieną dieną didelių kalnų nenuversiu ( kai kam trūksta patirties, žinių, sugebėjimų ir pasitikėjimo savimi), tačiau visada svarbu žinoti, ko noriu, kuria kryptimi  dėl to turiu judėti, o tada jau žingsnelis po žingsnelio aukštyn į savo Everestą. Tai kad būtų aišku, link ko einu, išsikėliau sau aiškų tikslą: iki metų galo gauti fotografės darbą viename didžiausių Australijos pramogų portalų ( tokių didelių nėra daug. Sąraše turiu 6 pagrindinius. Jei sugebėsiu gauti darbą nors viename iš jų, savimi džiaugsiuosi ir didžiuosiuosi. Aišku, ambicijos nemažos, turint galvoje, kad į fotografiją atėjau tik iš šio blog’o, na bet daugiau gauna tas, kuris daugiau nori ir daugiau siekia. Papasakosiu eigoje, kaip man sekasi ar nesiseka. 🙂

Mano kelionės. Apie savo keliones šį mėnesį pasakojau čia ir čia (spausti ant nuorodų). Abi atostogų dalys buvo smagios, įdomios ir įsimintinos, tai jeigu praleidote, labai  kviečiu paskaityti! 😉

Ne mano kelionės. Jei mano kelionių įspūdžių maža, dar siūlau užsukti į Myliukeliones.lt. Tai ganėtinai naujas puslapis, buriantis keliaujančius ir rašančius į vieną būrį. Neseniai su savo pasakojimais prisijungiau prie svetainės ir aš, tuo pačiu atradau keletą naujų blog’ų, tad ir su jumis dalinuosi! Kviečiu tiek tuos, kurie patys turite ką papasakoti, tiek tuos, kurie mėgstate skaityti ir įkvėpimo kelionėms kitų įspūdžiuose iešokti.

Mėnesio vieta Sidnėjuje. Sidnėjus man visada patiko tuo, kad čia visada yra ką veikti, kur nuvykti, ką pamatyti. Ir tai net nieko nekainuoja ( na, išskyrus viešojo transporto bilietą, kuris sekmadieniais vos $2,70 visai dienai). Senokai buvau turistavusi Sidnėjuje, tai vieną sekmadienį buvo smagu tą prisiminti. Sėdome su draugu į keltą ir per gražųjį Sidnėjaus uostą leidomės Paramatta upe aukštyn. Tądien aplankėme Cockatoo salą, kuri XX amžiuje garsėjo kaip didžiausia laivų statykla Australijoje. Šiandien salą saugo UNESCO, industrinėse patalpose įrengtos ekspozijos, kartais ten vyksta bienalės ir kiti renginiai (esu ten kažkada anksčiau buvusi naktinės fotografijos dirbtuvėse). Salos lankymas nemokamas, tik ten vykstant reiktų atkreipti dėmesį, kada paskutinis keltas atgal į miestą. 😉 Jei sudomino, daugiau informacijos apie salą oficialioje svetainėje.

Senas-naujas tikslas. Čia dar vienas toks nekuklus. Asmeninis. Seniai noras kirbėjo, kadaise bandžiau, patiko, vėliau galimybių nebeturėjau, tai taip ir liko… Dabar noras sugrįžo. Noriu išmokti plaukti banglente. Pirmieji žingsneliai vardan to nors ir labai maži, bet jau žengti. Sausį kartą jau bandžiau, ant didelės banglentės kaip ir atsistoju, bet kol kas iš karto krentu nosim į vandenį, tai dar mokytis ir mokytis. Bet smagu! Papasakosiu po mėnesio, ar yra progresas. 🙂

Social media reikalai: Instagram vs blog’as. Nepasakyčiau, kad atsikėlus Naujųjų metų rytą įvyko nušvitimas, ir čia taip staigiai sugalvojau. Jau kurį laiką galvojau apie tai, kad šiais metais man reikia perdėlioti savo prioritetus socialinėse medijose. Kažkada daugiau rašiau blog’ą, tada persimečiau į Instagram, nes tai užima kur kas mažiau laiko, dabar aiškiai matau, kad Instagram vartojimas labai trumpas. Ten teturi  sekundę ar dar mažiau patraukti kažkieno dėmesį, plius, nuotraukos pasiekia gan mažą sekėjų dalį. Tas pats reikalas su Facebook. Kas iš to, kad jūsų ten nemažai, jei mano įrašus  (už tai papildomai nemokant Facebook) vis tiek tik labai maža dalis pamato?… Taigi šiais metais noriu skirti daugiau laiko blog’ui ir kurti ilgesnę išliekamąją vertę turintį turinį, tad prašau užsiprenumeruoti naujus įrašus iššokančiame lange, nes aš už Facebook reklamas nežadu mokėti, geriau jau lėktuvo bilietus už tai pirksiu. 😉

Apie mane internete. Labai noriu padėkoti už gražius atsiliepimus Ieskaukeliones.lt, kurie mano blog’ą rekomendavo kaip vieną iš tų, kuriuos privaloma sekti 2019-aisiais ir Tripmap.lt komandai, kurie pasidalino mano Instagram’u su savo keliautojų bendruomene. Labai džiugu, kad šią mano erdvę atranda vis daugiau žmonių. Nepatingėkite pasilabinti, kai užsukate, man visada labai smagu matyti, kad rašau ne tik sau. 😉

Studijos. Kad neužmirščiau ką aš čia toje Australijoje veikiu ( bent jau oficialiai), tai po ilgų kalėdinių atostogų grįžau į studijas. Vėl gavome naują dėstytoją ( buvusiuoju skundžiausi vadovybei visą trimestrą, tai koledžas atsižvelgė ir pakeitė), liko paskutinis trimestras mano marketingo ir komunikacijos studijų. Tai dabar intriga viena: ar sugebėsiu atsiskaityti visus tuos susikaupusius neatsiskaitytus darbus ir pagaliau baigti reikalus su šiuo koledžu, ar ne?

Mėnesio Netflix. Labai retai turiu laiko ilgiems filmams, bet įnikau dabar į dokumentiką. Jeigu baigiu darbus ne visai prieš miegą, tai dar įsijungiu Netflix kokiam trumpam epizodui. Labai patinka dokumentika apie laukinės gamtos fotografus (Tales By Light), ypač tas epizodas apie ryklius. Atrodo, su kuo jau kuo, bet atvirame vandenyne su plėšrūnais, didesniais už save, mažiausiai norėtųsi glaustytis… Ten toks visiškai wow! Ar čia yra daugiau gamtos domukentikos mėgėjų? 🙂

Miegas, sportas ir mityba. Mityba. Neseniai pagalvojau, kad visą sausį turbūt nė karto nepirkau žuvies ( mėsos nebevalgau nuo kovo). Nesakau, kad visai visai nevalgiau, keletą kartų restoranuose kažkokių jūros gėrybių gal ir buvau pasiėmusi, tačiau nepaisant tų kelių kartų, panašu, kad iš pesketarės virstu į vegetarę. Kaip organizmas į tai reaguoja? Gerai. Čia turbūt labiau įpročio reikalas ir iššūkis, kai apsipirkinėjant parduotuvėje galvoju, ką gaminsiu ir ką reikia nusipirkti, nes visa kita tai gerai. Miegas. Metus pradėjau taip gerai, kad laikau špygas už save pačią, jog neišklysčiau iš ritmo. Miegoti einu apie 24val, keliuosi apie 8val be žadintuvo, ir tai yra geriausia, ką esu pasiekusi per keletą metų su savo tragišku miego ritmu. Sportas. Na o į sporto salę tai kelią beveik ir užmiršusi buvau… Kai praeitą savaitę vėl nuėjau, tai jaučiausi lyg ne porą mėnesių nebuvus, o kelis metus ant sofas gulėjus. Nieko, grįšiu į rėžimą… Kaip nors kada nors. 🙂

Sakiau, bus trumpai apie viską, bet žiūriu, kad trumpai ir vėl neišėjo, tai baigiu savo paplėpėjimus, kol neišsiskirstėte. Būtų smagu, jei būčiau galėjusi apie sausį kiek linksmesne gaida pasakoti, bet kaip žinia, ne viskas gyvenime vien vaivorykštėmis žėri. Prieš tas vaivorykštes turi juk kiek palyti, ar ne? 🙂

***

Bučkiai ir linkėjimai