• Vėlyvi pusryčiai mieste. Folonomo.

    Mes taip dažnai laukiame kažkokių didelių dalykų savo gyvenime, kad užmirštame vertinti tuos mažuosius, iš kurių paprastai ir susideda pilna mozaika. Ne kartą pagavau save, kad lyg ir kirba noras ką nors papasakoti, bet vis numoju ranka: “- Aaai… Na kam čia įdomu tos smulkmenos…”, tuo pačiu tarsi įpareigodama save, jog čia vieta tik egzotiškoms kelionėms ir atsargiai sudėliotiems tekstams. Visai ne! Šis blog’as – tai mano asmeninė internetinė erdvė, kurioje dalinuosi savo gyvenimo dalimi, o tai toli gražu ne vien egzotiškos kelionės. 🙂 Taigi stabtelint kartais ties mažaisiais dalykais, pagalvojau, kad galėčiau įnešti čia truputį kasdienybės, taip turėtų atsirasti daugiau gyvybės šiame blog’e. O beto, gal tai padės susidaryti platesnį vaizdą apie gyvenimą Sidnėjuje, nes apie tai internete rašančių tautiečių ne tiek jau ir daug.

    Praėjusį šeštadienį praleidome mieste. Nežinau, gal ta netikėta kelionė į Tailandą mane taip išbalansavo, gal šešias savaites besitęsęs lietus ( aha, per kelias savaites čia iškrito metinė kritulių norma. Štai tau ir saulėtoji Australija!), bet šį nuostabiai gražų savaitgalį jaučiausi taip, lyg paskutinis toks kartas buvo prieš visą amžinybę.

    Šeštadienio rytą atsikėlę be žadintuvų, su draugu pradėjome dieną ilgais, lėtais ir skaniais pusryčiais, apie kuriuos iš tikro ir norėjau šiandien papasakoti. Prieš porą mėnesių, dirbant prie savo fotografijos portfolio, man reikėjo maisto nuotraukų pavyzdžių, tad įsiprašiau į keletą restoranų, kurie tuomet prigamino patiekalų, aš nusifotografavau viską, ką man reikėjo, o paskui nuotraukomis pasidalinau su jais. Tai buvo čia toks win-win reikaliukas: ir aš gavau, ko man reikėjo, ir jie gavo nemokamų nuotraukų, kuriomis iki šiol sėkmingai dalinasi savo socialiniuose tinkluose. Vienas iš tokių restoranų buvo “Folonomo”, įsikūręs bohemiškame Surry Hills rajone. Fotosesija praėjo smagiai, nes jaučiausi labai maloniai sutikta, o maistas jau tuomet vien bežiūrint kėlė apetitą. Vėliau nusiunčiau nuotraukas ir panašu, kad rezultatu likome patenkinti abu: tiek aš, tiek generalinis vadybininkas, kuris, norėdamas atsidėkoti, pakvietė pietums ar vakarienei kada nors, kai norėsiu. Tai štai, tas “kada nors’ ir atėjo preitą šeštadienį.

    “Folonomo” ne šiaip sau eilinis restoranas miesto džiunglėse. Sidnėjaus restoranų kontekste jis išsiskiria tuo, kad 100 proc. pelno jie aukoja labdarai. Nuo pat atidarymo 2015-aisiais ši vieta minima įvairiausių leidinių, interneto portalų, kritikų kaip fenomenali vieta, kurioje valgydamas jautiesi išties gerai. Ir ne tik dėl to, kad maistas fantastiškas (jie turi besikeičiančius aukščiausio lygio šefus), bet ir dėl to, kad pramogaudamas ir leisdamas pinigus darai kažką gero.

    “Folonomo” restoranas kartu su šalia esančia sesute kavine “Gratia” yra įsikūrę sename Viktorijos stiliaus name. Kavinė šviesi ir jauki, siūlanti puikią kavą ir skanėstus nuo ankstaus ryto iki pavakarių, tuo tarpu restorano patalpa kiek bohemiška, atsidaranti tik vakarais. Abi šios patalpos turi vidinį kiemelį su šešiais staliukais, kuriame mes ir įsitaisėme savo ilgiems vėlyviems savaitgalio pusryčiams.

    Tądien generalinis vadybininkas buvo išvykęs, tačiau informavo kavinės vadybininkę, jog ateisiu su draugu, tad vos susipažinus pasijutome ypač svetingai priimti. Kol siurbčiojome rytinę kavą ir vartėme meniu, buvome pavaišinti jų naujienomis: vaisiniais sulčių kokteiliais. Skanu ir gaivu!

    Šiaip jau nors neturiu didelių alergijų (tik laktozės privengiu, nes įtariu, kad nelabai toleruoju), vartydama meniu pagalvojau, kad ten patiktų vegetarams ir tiems, kurie maistą renkasi labai atsargiai, nes ten kone viskas sužymėta gluten free, lactose free, pure organic, free range, vegan ir panašiais prierašais. 🙂 Meniu nedidelis, bet intriguojantis. Aš išsirinkau keptus kiaušinius su pomidorais, cukinija, jogurtu, bazilikais ir kažkokiu įdomiu padažu, o draugas apsistojo ties skrebučiais su daug avokado, kiaušiniu, citrina, sezamo sėklomis ir mėtomis. O taip, čia tai pusryčiai. 🙂

    Kai pavalgius atrodė, kad abu sotūs ir laimingi, prie mūsų staliuko vėl išdygo besišypsanti vadybininkė su dviem desertais rankose. Kokosų ir vanilės ryžių pudingu su šviežiais mangais. Omg. Skonio receptoriai džiaugėsi, besipučiantis pilvas nelabai.

    Kai po desertų jau dėliojomės planus, kur eisime toliau, buvome nustebinti dar dviem didžiuliais pyrago gabalėliais: drėgnu bananiniu pyragu su riešutais bei burnoje tirpstančiu browniu. Ir, žinoma, kava šalia. Prisiekiu, po šito maniau, kad tomis Surry Hills kalvomis mane algal į miestą nuridenti reikės… Bet buvo skanu. 🙂

    Tiek “Folonomo”, tiek “Gratia” yra tos vietos, kur drąsiai rekomenduočiau užsukti tiems, kas skaito šį įrašą būdami Sidnėjuje, ir tiems, kurie dar tik ruošiasi čia kada nors atvykti. Tiek dėl nuostabaus maisto, tiek dėl gražios idėjos. Kainos ten, tiesa, vidutiniškos. Tai nėra viena iš tų pigių užkandinių, tačiau taip pat ne ta vieta, kur nedrąsu meniu atsiversti. Beto, visi patiekalai jau iš virtuvės atkeliauja pritaikyti dalinimuisi. Niekas kreivai nežiūrės, jei paprašysite tuščios lėkštutės. Žodžiu, mano rekomendaciją vėlyviems savaitgalio pusryčiams mieste turite, dabar laukiu iš jūsų. 😉

    ***

    Bučkiai ir linkėjimai

    2 Comments

    1. Gintarė
      2017 April 12 / 16:40

      Įdomu buvo skaityti ir “valgyti” akimis 🙂 Kasdieniški įrašai labai įdomūs ir laukiami 🙂

      • Vaida
        Author
        2017 April 12 / 16:57

        Ačiū už komentarą, Gintare! Turėsiu galvoje 😉

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?