Kelionė su Tinggly po sūrių, klumpių ir vėjo malūnų šalį.

Ar žinojote?…

– kad Nyderlandai yra didžiausi tulpių augintojai ir eksportuotojai pasaulyje? Tiesą sakant, ne tik tulpių. 75 procentai pasaulio gėlių gumbų užaugina ne kas kitas kaip olandai.

– kas bendro tarp Niujorko, Australjos ir Naujosios Zelandijos? Ogi Niujorkas kadaise buvo olandų kolonija, pavadinimu Naujasis Amsterdamas. Australiją bei Naująją Zelandiją taip pat atrado olandai ir nepasikuklino atrastojo žemyno pavadinti Naująja Olandija, o Naujajai Zelandijai duoti savo vienos provincijos, Zeeland, vardą.

– kad nepaisant savo mažučio ploto, t.y. vos 0,008 proc. Žemės paviršiaus, Nyderlandai yra didžiausias agrokultūrinės produkcijos eksportuotojas pasaulyje?

– kad Nyderlandai yra tankiausiai apgyvendinta Europos valstybė ( neskaitant nykštukinių, tokių kaip Monakas). Šalyje yra apie 16 milijonų žmonių, tad viename kvadratiniame kilometre jų gyvena net 496 ( palyginimui, Lietuvoje gyventojų tankumas yra 48 žmonės/km²).

***

Sėdžiu autobuse, klausausi faktų apie šalį, žvalgausi pro langus ir mintyse dėkoju Tinggly už suteiktą galimybę savo trumpos kelionės metu pamatyti ne tik Nyderlandų sostinę, bet ir kaimiškas vietoves.

Labai gerai pamenu, kaip prieš metus laiko, lankydamasi pas mamą, stabtelėjau kambary ir suklusau, ką pasakoja per televizorių. Tą kartą buvo įjungtas Travel Chanel, o per jį rodė reportažą apie Olandijos kaimus, garsėjančius savo sūriais, klumpėmis ir vėjo malūnais. Jau tada kažkur pasamonėje užsifiksavo idėja, kad kada nors, progai pasitaikius, būtinai viską aplankysiu. Tai štai, praėjo kiek laiko, aš jau ir čia! 🙂

Pirmoji dienos išvykos stotelė – Zaanse Schans. Visiškai nekeista, kad šalyje, turinčioje tokį glaudų ryšį su jūra, kur praktiškai nėra kalnų ( aukščiausia šalies viršūnė, Vaalserberg, tėra vos 322 metrai virš jūros lygio), žemumomis gan dažnai stūgauja stiprūs vėjai. Tai tikrai vėjuota šalis, tačiau olandai gudri tauta, jau senų senovėje sugalvojo, kaip šią gamtos stichiją pažaboti ir priversti dirbti žmonių naudai. XVII – XIX amžiais apylinkėse buvo pastatyta apie 1000 malūnų, ir tai yra seniausia industrinė teritorija pasaulyje. Šiandien Zaans veikia muziejus po atviru dangumi ( įėjimas nemokamas) su 20 vis dar veikiančių malūnų, kuriuos už papildomą mokestį galima aplankyti. Turo metu vieną iš jų ir apžiūrėjome.

Het Jonge Schaap malūne laukė įdomi demonstracija, atskleidžianti, kaip vėjo pagalba pjaunama mediena. Tiesa, vėjas tądien buvo gan silpnas, tai tiek malūno sparnai, tiek visa kepurė judėjo labai lėtai. Nepaisant to, pirmam susipažinimui su technologija įspūdžių užteko.

Pats miestelis, nors ir labai turistinis bei keliantis dvejonių dėl autentikos, pasirodė taip pat mielas pasivaikščiojimui.

Kita stotelė – Volendam. Trumpa kelionė autobusu, ir mes jau vaikštinėjame po žavų žvejų miestelį, kurio krantinėje vienas šalia kito glaudžiasi charekteringi Nyderlandų namukai. Tų spalvotų namukų pirmajame aukšte neretai įsikūrę restoranai ar suvenyrų parduotuvės, tačiau negi čia vieta tuo stebėtis, kai atvažiuoji į vieną populiariausių turistinių taškų?

Visgi mūsų tikslas čia ne po seną žvejų uostą bimbinėti, o pamatyti, kaip gaminamas olandiškas sūris. Be gėlių olandai taip pat didžiausi pasaulyje sūrio eksportuotojai. Per metus šioje šalyje pagaminama net 650 milijonų kilogramų sūrio, o vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo apie 14,3 kg. sūrio. Nekeista, kad šiai šaliai labai dažnai lipinama sūrio šalies etiketė.

Aš sūrį mėgstu, tad buvo tikrai įdomu išgirsti istoriją, pamatyti, kaip jis ruošiamas, vėliau paragauti viską, ką Volendam sūrio fabrikas gamina, na ir galiausiai… nusipirkti… 🙂 ( Labai netikėta 😀 )

Po sūrių degustacijos turėjome laiko pietums, tai pasinaudodama proga, kad esu žvejų kaime, restorane sukirtau skanutėlę ir minkštutėlę žuvį, o tada keltu pajudėjome į kitą tašką – Marken.

Marken – tai mažas kaimelis Šiaurės Olandijos provincijoje, įsikūręs pusiasalyje ir po XIII amžiuje praūžusios audros ilgai buvęs izuoliuotas nuo žemyninės Nyderlandų dalies. Daug metų pagrindinis salos žmonių pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba, tai ir šiandien jis atrodo kaip tipinis žvejų kaimas su uostu, švyturiu, žuvies restoranais. Deja, mūsų tikslas šiame kaimelyje kiek kitoks, atvykome susipažinti ir iš arčiau pamatyti, kaip gaminamos vienu iš šalies simbolių laikomos klumpės.

Tradiciškai klumpės buvo avimos dirbant pramonės darbus. Jos tvirtos, apsaugančios pėdas nuo galimų sužeidimų, nepraleidžiančios vandens ir lengvai nuvalomos. Mūsų gidai pasakojo, kad klumpės ir šiais laikais gan dažnai avimos ūkio darbuose, kuo man buvo gan sunku patikėti… Lankantis fabrike, mūsų akyse buvo pademonstruota, kaip greitai iš malkos gabalo virsta klumpės. Automatizuotų mašinų dėka ( beje, šiemet švenčiančių 100 metų gimtadienį) vieno medinio bato gamyba tetruko ne daugiau 5 minučių. Apčiupinėjus kątik pagamintą klumpę, nustebau, kad medis gali būti toks minkštas. Vietiniai jas nešioja su storomis vilnonėmis kojinėmis, o aš pasimatavus dar labiau nustebau, kad jos ne tokios jau ir nepatogios, kaip visuomet įsivaizdavau. ( Aišku, ne tiek patogios, kad susigundyčiau nusipirkti 😀 )

Marken buvo paskutinis turo taškas, po kurio pajudėjome atgal į Amsterdamą. Trumpas įvertinimas? Buvo tikrai įdomu! Nors šiaip jau nesu grupinių autobusinių kelionių gerbėja, nes jose įžvelgiu didžiausią minusą – nuolatinį skubėjimą, tačiau ši ekskursija nenuvylė. Mūsų grupė turėjo du šaunius gidus, kurie kaip viščiukus visus prižiūrėjo, kad kas nors, kur nors nepasiliktų, vis vėluojančių laukė, rūpinosi, ar visi patenkinti, daug pasakojo, noriai atsakinėjo į klausimus ir tiesiog labai maloniai bendravo su visais savo turistais. Dar vienas dalykas – nuvažiuoti į visus tuos kaimus galima ir savarankiškai, tam autobuso nereikia, tačiau nežinau, ar kas nors asmeniškai rodytų tas demonstracijas dviems žmonėms?

Aš tariu ačiū Tinggly už šią įdomią pažintį su kaimiškaja Olandija, o jums visiems šiame įraše primenu, kas yra pati geriausia dovana keliones ir įspūdžius kolekcionuojančiam draugui! 😉

***

Su olandiškais linkėjimais