• Po apylinkes dviračiu.

    Kai prieš keletą savaičių mano pašto dėžutę pasiekė Lonely Planet kelionių vadovas, ilgai džiūgavau jį vartydama ir mintyse dėliodama kelionių maršrutus po Šveicariją. Tiek daug krypčių, tiek daug nuostabių vietų, tiek daug puikių laisvalaikio praleidimo būdų! Stengiuosi kiekvienai savaitei susiorganizuoti po trumputę išvyką, bet kartais ima ir nutinka taip, kaip paskutinį mano turėtą laisvadienį. Dienos planas yra, viskas sužiūrėta ir suskaičiuota, o vat atsikeli ryte ir lyja. Hm, menkas malonumas per lietų į kalnus eiti, kai tuo tarpu namie šilta, sausa ir šviesu… Vakarop lietus liovėsi. Kad diena nepraeitų visiškai veltui, išsitraukiau dviratį, sakiau bent po apylinkes pasivažinėsiu, o kadangi Alpių viršūnėmis vis dar slinko gražūs debesys, tai ir fotoaparatą prigriebiau.

    Žinot, be daugybės kitų puikių dalykų Šveicarija turi puikiai išvystytą dviračių takų infrastruktūrą. Įsivaizduokote, šalis pagal plotą trečdaliu mažesnė už Lietuvą, bet čia yra net 9000 km (!) dviračių takų! Dviratininkų rojus, sakysit, ar ne? Aišku, Šveicarija kalnuota valstybė, daug takų vingiuoja per kalnus, ir aš ne kartą, stebėdama dviratininkus, iš lėto pūškuojančius stačion įkalnėn, svarsčiau, už ką jie save taip nubaudė. Laimei, yra ir tokių atkarpų, kurios netgi man neatrodo per daug intensyvios, o jeigu jau man nebaisios, tai nebaisios niekam! Tada belieka griebti dviratį už rankenų ir važiuoti, važiuoti, važiuoti. 🙂 ( Susidomėjusieji daugiau informacijos apie dviračių takus ir maršrutus Šveicarijoje ras čia)

    Kelionę pradėjusi prie namų ( taip, ta prieplauka pirmose nuotraukose praktiškai mano kieme – vos perėjus per gatvę), Keturių kantonų ežero pakrante (vok. Vierwalstättersee) iš Weggis pajudėjau į Rytus. Palei ežerą vingiuoja vienas iš mano minėtų dviračių ir riedučių takų, tad tikras malonumas juo važiuoti, ganant akis į fantastišką kraštovaizdį. Palengva į kalną ir nuo kalno, iš vieno miestelio į kitą, su kavos, deserto ir nuotraukų pertraukėlėmis myniau dviratuką ir nė akimirkai nesilioviau grožėtis viskuo, ką mačiau aplinkui: žaliuojančiais kalnais, ežero ramuma, miestelių tvarka, senais garlaiviais, vynuogynais, besiganančių avių pulkais, debesų patalais ir magiška vakaro šviesa. Et, kaip man patinka gyvenimas prie ežero! Labai laukiu rudens, kuomet medžiai nusidažys geltonai – turėtų būti dar gražiau!

    IMG_1963

    IMG_1984

    IMG_1981

    IMG_1990

    IMG_1993

    IMG_2014

    IMG_2021

    IMG_2025

    IMG_2045

    IMG_2035

    IMG_2083

    IMG_2076

    IMG_2048

    IMG_2053

    IMG_2062

    IMG_2092

    IMG_2140

    IMG_2157

    IMG_2177

    IMG_2240

    IMG_2281

    IMG_2303

    Saulėtus linkėjimus siunčianti –

    Jūsų Vaida ;)*

    8 Comments

    1. crispyventures
      2015 August 9 / 16:19

      Labai grazios nuotraukos! Kaip is pasakos! Linkejimai!

      • 2015 August 9 / 19:53

        Ačiū! Linkėjimai atgal! 😉

    2. Eglė
      2015 August 11 / 18:47

      Džiaugiuosi už Jus Vaida ir kartu su Jumis. Nuotraukos tikrai įspūdingos, kaip mat akelės pradeda žibėt iš nekantrumo gyvent ir rast tokius kampelius, ačiū 🙂

      • 2015 August 11 / 20:02

        Dėkoju, Egle! Niekas kitas manęs taip neskatina dalintis gyvenimo džiaugsmais kaip mintis, jog kažkam tai pakels ūpą, įkvėps naujoms svajonėms ir pastūmės mažų ar didelių atradimų link 😉

    3. 2015 August 18 / 22:44

      Nuostabios nuotraukos!!! 🙂 Jei ne paslaptis, kokius objektyvus naudojat? 🙂

      • 2015 August 19 / 12:02

        Ačiū, Marija! Šios nuotraukos fotografuotos naudojant mano universalų Canon 15-85 mm, f/3.5 objektyvą 🙂

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?