Greitai besikeičiantis oras – vienas iš dalykų, man labai patinkančių kalnuose. Atrodo, vos vakar savo Instagrame dejavau dėl nevykusios slidinėjimo dienos, o šiandien jau negaliu atsidžiaugti nuostabiai gražia žiema. Nesitikėjau, kad diena bus tokia puiki, ir neatsikėliau taip anksti, jog važiuočiau prieš darbą slidinėti… Laimei, neatsikėliau ir taip vėlai, jog nebebūtų laiko nieko nuveikti 😉 Galvodama, kad tokį saulėtą rytą praleisti namuose būtų mažų mažiausiai nuodėmė, išėjau bent jau pasivaikščioti.
Kryptį pasirinkau ne pačią lengviausią – kelias vingiavo šlaitu stačiai į kalną link aukštai kalnuose esančio Soliva kaimelio. Jau po dešimties minučių intensyvaus kopimo saulėkaitoje pukšėjau, kam aš tiek prisirengiau, bet visa kita buvo tiesiog tobula. Saulė maloniai šildė veidą, aplinkui girdėjosi čiurlenantys kalnų šaltiniai, per kalnus aidėjo ožkų varpeliai, o akis džiugino niekad nepabostantis peizažas. Alpių idilė, ne kitaip.
Daug sutinkamų žmonių manęs klausia, kaip aš atsidūriau būtent čia? Būtent šiame atokiame kalnų kaime, kur praktiškai nėra jokio veiksmo, kur gyvenimas teka neįtikėtinai ramiu ritmu? Atsakau, kad tai buvo visiškas atsitiktinumas. Bet niekas gyvenime juk nevyksta veltui, todėl esu čia ir tuo mėgaujuosi. 😉
Saultėtas šypsnis iš kalnų
Nuo Jūsų Vaidos 😉
