Svečiuojantis Belfaste: SS Nomadic muziejus.

Įsivaizduokite 1912-uosius… Laikus, kuomet nebuvo interneto, bilietų rezervavimo sistemų ir vos septynias valandas trunkančių skrydžių Europa – JAV. Laikus, kuomet damos dvelkė elegancija, vilkėdamos ilgas sukneles ir puošdamosis skrybėlaitėmis, o džentelmenai švarko priekinėje kišenėje nešiojosi laikrodžius su grandinėlėmis ir sulankstytas nosinaites. Taip ir stovi prieš akis filmo “Titanikas” pradžia, kai visi tokie gražūs ir pilni didelių lūkesčių lipa į laivą, plukdysiantį į svajonių žemę… 1912-aisiais inžinerinių laimėjimų dėka kelionė už Atlanto jau nebeatrodė tolygi Kolumbo ekspedicijai. Didžiausios tuo metu laivų statyklos “White Star Line” pasididžiavimas, pavadinimu “Titanikas”, visais varpais skambino, žadėdamas naują kelionių eros pradžią. Visi skaitantys puikiai žino, kuo pasibaigė pirmoji ir vienintelė kelionė, bet ar kas nors žinote, kur buvo suprojektuotas ir pastatytas šis jūrų gigantas? Sakysite, Didžiojoje Britanijoje? O tiksliau?… Gerai jau, padėsiu. Belfaste. XX amžiaus pradžioje Belfastas garsėjo turėdamas didžiausią laivų statyklą pasaulyje. Šiandien laivų čia nebestato ( tik remontuoja), bet istorijos puoselėjimu rūpinasi! Vienas iš įrodymų – “SS Nomadic” muziejus.

“SS Nomadic” – laivas, savo istorija labai glaudžiai susijęs su “Titaniku”. Jeigu “Titanikas” buvo to meto super žvaigždė, sulaukusi daugiausia liaupsių, tai “SS Nomadic” – kiek į šešėlį nustumtas pritariantis grupės narys ( egzistavo dar ir trečiasis, “Traffic” bet tas jau visai užgožtas ir į dėmesio ratą per daug neprasiskverbęs.) “SS Nomadic” užduotis buvo iš Cherbourg uosto Prancūzijoje perkelti pirmosios ir antrosios klasės keleivius bei jų bagažą į didįjį laivą, kuris pats prisišvartuoti uoste (dėl savo neįprastų tam laikmečiui gabaritų) negalėjo. Tam tikra prasme tai buvo didelis, net 1000 keleivių galintis sutalpinti, vandens taksi. Aišku, ne šiaip sau taksi – su baru, muzika ir panašiais atributais, nes įrengimui buvo taikyti tokie patys standartai kaip “Titanikui”. Taip ir neša vaizduotė atgal, kur prieš šimtą metų ten klegėjo juokas, ir liejosi šampano purslai.

Po “Titaniko” katastrofos pasikeitė ir “SS Nomadic” likimas. Per karus tarnavęs vyriausybei vėliau išgyveno net naktinio klubo ir restorano amplua Paryžiuje, Senos upėje. Galiausiai, sulaukęs senatvės, kaip ir daugelis pensininkų, sugrįžo ilsėtis ten, iš kur kilęs – į Belfastą. Kad lankytojai apie jo gyvavimą šnekėtų, dar ir dar kartą iš naujo prikeldami senąsias istorijas.

Mano nuomone, “SS Nomadic” – įdomus muziejus, po restauracijos darbų sugrąžintas į jaunystės žavesį ir naujųjų technologijų dėka leidžiantis pajausti tų laikų atmosferą. Muziejaus darbuotojai labai mielai pasakoja istoriją, tad nemėgstantys skaityti stendų, gali to visai nedaryti.

Jei kada lankysitės Belfaste ir norėsite truputį pasikultūrinti, tai viena iš vietų, kur visai rekomenduočiau nueiti. 😉 Darbo laiką ir kainas rasite internetinetinėje svetainėje.