Kelionių patarimai: Kraunamės kuprinę į Aziją.

Kai pernai pirmą kartą vykome į Aziją, viskas buvo taip nauja, taip nežinoma… Kelionės pasiruošimas pirmą kartą kėlė tiek nerimo! Galva kelias savaites buvo užkišta klausimais, kaip išsirinkti kuprinę, kad ji būtų patogi palydovė? Ką su savimi pasiimti, kad kažko svarbaus netrūktų? Ko neimti? Kaip viską sutalpinti? Kuo reikia iš anksto pasirūpinti? Nuo ko reikia apsisaugoti? Ir taip toliau ir panašiai.

Šį kartą visi šitie klausimai kėlė ne rūpestį, o šypseną. Pasiėmiau popieriaus lapą, per kelias minutes susidariau daiktų sąrašą, ir viskas, beliko susirasti, kur viską sukišau po praeitos kelionės.

Kraudama bagažą pagalvojau, kad galėčiau patirtimi pakuojantis pasidalinti su kitais būsimais keliautojais. Juk kai mažiau laiko sugaišti galvodama apie varginančius dalykus, daugiau laiko lieka malonesniems – planavimui ką pamatyti, aplankyti, paragauti,…

Taigi kraunamės kuprinę į Aziją!

Kelionės trukmė: 33 dienos;

 Daugiausia laiko žadama praleisti salų paplūdimiuose;

Planuojamos nakvynės vietos: bungalai;

Kuprines imu dvi: vienoje visa manta, kitoje – vertingi daiktai, dokumentai ir šiaip kas nors, ką norisi turėti kelionės metu šalia savęs.

Kuprinė. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuo reikės pasirūpinti prieš kelionę – Jūsų kelioninė kuprinė. Keliaujant į Pietryčių Aziją visiškai nerekomenduoju temptis lagamino, jei neplanuojate atostogų praleisti viename viešbutyje ir galvojate pakeliauti vietiniu transportu. Su didžiuliu lagaminu Pietryčių Azijoje tikrai nepatogu nes niekada nežinai, kada galį tekti jį pasinešti ( pvz. įsivaizduokit, plaukiate kur nors su valtele iš kelto į krantą, o valtis ima ir neplaukia per atoslogį iki pat kranto. Su visa savo manta tenka nueiti kokius 50 metrų per vandenį. Kai kuprinė ant pečių tai dzin, šoki į vandenį ir brendi į krantą. O jei tavo bagažas lagamino pavidalo?… Sėkmės jį nešant glėby 🙂 .) Taigi renkamės kuprinę. Tiksliau dvi 😉 Vieną mažesnę, kitą didesnę. Savo didžiąja Ferrino esu visiškai patenkinta, tai galiu pagirti ją ir patarti, į ką atkreipti dėmesį perkant naują. Visų pirma, nepirkite per didelės, nes Jūs ją vis tiek prikrausite pilną ir teks su tuo svoriu tampytis. 🙂 Mano yra 45 litrų dydžio. Lyginant su kitomis kelioninėmis, gal nelabai didelė, bet reikalui esant galiu ją imti skrisdama su Ryanair ir Wizzair kaip rankinį bagažą ( ne per didelė pagal matmenis). Skrendant į šiltus kraštus jos tūrio pilnai pakanka, kad nejausčiau diskomforto turėdama per mažai daiktų. Visų antra, rinkitės kuprinę atsižvelgdami į tai, kam ji skirta 😉 Mano yra moteriškas modelis, kas reiškia siauresnes petnešas ir daug patogesnį jausmą ant nugaros. Iš pažiūros tai gali labai ir nesiskirti, tačiau išsimatavus daug kuprinių, skirtumas tarp vyriškųir moteriškų modelių visgi jaučiasi. Trečias dalykas, į ką vertėtų atkreipti dėmesį – ar reguliuojasi kuprinės petnešos. Dar visai patogus dalykas, kai patekti į kuprinę galima ne tik per viršų, bet ir per apačią ( Labai gerai, kai vidų pasidalini į dvi dalis, ir į apačią, pavyzdžiui, sudedi kokius batus ar šiaip ką nors, ką gali greitai išsitraukti, neišrausdama visko, kas kruopčiai sukrauta). Ir paskutinis dalykas, į ką siūlyčiau būtinai atkreipti dėmesį, ar yra užsimaunantis maišas nuo lietaus. ( Jei nėra, būna pirkti atskirai) Iš patirties sakau, kad jeigu jis ne apsaugai nuo lietaus pravers, tai saugant Jūsų kuprinę kiek įmanoma švaresnę keliaujant viešuoju transportu ( Pietryčiuose pakraunant ir iškraunant bagažą iš autobusų/laivų, niekam absoliučiai neįdomu ant dažų, ar į balą Jūsų daiktai yra nušveičiami). Mažajai kuprinei reikalavimų mažiau. Svarbu susikrauti visus vertingus daiktus ir turėti juos prie savęs skrydžio metu. Vėliau, savaime suprantama, ji taip pat naudojama labai dažnai. Ką galiu pasakyti apie patvarumą? Mano senoji Dakine tris metus buvo nešiojama daugiau nei visos turimos rankinės kartu sudėjus. Tikiuosi, tokia pat patvari bus ir naujoji 😉

Kosmetika. Beveik neabejoju, kad kiekvienos merginos bagaže kosmetika užims bene daugiausia svorio. Aišku, kiekvienas turime savo asmeninius higienos įpročius, tad tikrai nesiimsiu aiškinti, ką reikia įsidėti, ką ne, tačiau daugeliu atveju galiu patarti, kad, jei turite problemų su per dideliu bagažo svoriu – visų pirma meskite kosmetiką lauk! Jei vykstate į šalis, kuriose yra kažkokie turizo kurortai, be abejonės juose bus ir parduotuvė, kurioje įsigysite šampūno, dušo želės ar deginimosi losjono. Ir jie ten tikrai ne karvę kainuos 🙂 O jeigu jau kraunatės viską, ką norite ( kaip kad mano atveju, nes kuprinėje turiu daug vietos), tai siūlau neužmiršti į sąrašą įtraukti rankų dezinfekavio skystį, priemones nuo uodų, apsauginį kremą nuo saulės, putų su pantenoliu nuo nudegimų, 

Kuo mažiau turi – tuo lengviau judi 🙂

Rūbai, avalynė. Keleri šortukai, kelios palaidinės, lengva paplūdimio suknutė, puošnesnė suknutė tam atvejui, jei tektų kada gražiau apsirengti. maudymosi kostiumėlis ir … Kaip ir viskas 🙂 Skrendu apsirengusi džinsais ir džemperiu tam atvejui, jei prireiktų kažko šiltesnio. Su avalyne irgi viskas labai paprasta: vasarinės basutės, guminės šlepetės, vasariniai batukai, skrendu apsiovusi lengvais medžiaginiais sportbačiais. Žinau, kad ko jau ko, bet aukštakulnių man ten tikrai neprireiks 😀 Taigi kaip matote, mano drabužių maišelis gana kuklus, bet aš dėl to absoliučiai rami. Vykstu juk į Pietryčių Aziją! Jei kažko pasigesiu, paprasčiausiai vietoje būdama atsinaujinsiu garderobą, ir mano piniginė to net nepajus 🙂 Visus rūbus dedu į vakuuminį maišą ( būna pirkti ir Maximoje, kelis litus kainuoja) ir ištraukiu orą. Tokiu būdu visi rūbai į mano kuprinę sugula tvarkingai užimdami visai mažai vietos 😉 Beje, jei norite, kad jie užimtų dar mažiau vietos, visus rūbus į vakuuminį maišą dėkite ne sulankstytus, o susuktus tarsi į rulonėlius. Išbandyta, tikrai užima mažiau vietos ir dar mažiau susiglamžo 😉 Rūbų skalbimui visada pasiimu skalbimo muilą, tačiau pati nusiteikiu ieškoti skalbyklos. Praeitos kelionės patirtis rodo, kad, nunešus į skalbyklą beveik visus turimus rūbus, kitą dieną pasiimi juos išskalbtus, išdžiovintus, išlygintus, sulankstytus… Ir už kokius 5-7 litus. Tai net vargti pačiai su rankiniu skalbimu ir džiovinimu neverta 🙂

.

Elektroniniai prietaisai – didžiausias kelionės rūpestis. Prieš kelionę gerai pagalvokite, ar tikrai visko reikia?

Elektronika. Elektroniniai prietaisai, kuriuos pasiimu su savimi, visada užkrauna šiokią tokią atsakomybę ir nuolatinį rūpestį (Kad tik nepamesčiau, kad tik kur nors nepalikčiau, kad tik nepavogtų, kad tik…) Kaip ten bebūtų, be jų keliauti vis tiek neišeina. Taip ir šį kartą kartu keliauja Canon D500 su dviem draugeliais ( 50 mm, f .1/4 ir 15-85 mm, f.3.5 – 5.6), kompiuteris ( nuotraukoms nukrauti ir ryšiui su pasauliu palaikyti), ausinukas ( ilgose kelionėse autobusu ar laivuose labai gerai) ir telefonas. Telefoną tai tikrai galvojau pasiimti savo išmanųjį, bet visai prieš pat kelionę apsigalvojau ir palikau manęs laukti Lietuvoje. Ir taip daug kuo rūpintis turiu, tebūnie vienu daiktu mažiau. Vietoj jo pasiėmiau paprastutį, elementariausią Samsung’ą su abonentine kortele ir įjungtu roaming’u tam, jei prireiktų skambinti į kokią ambasadą, banką ( kaip kad Indonezijoje, kai pavogė piniginę su visomis banko kortelėmis, reikėjo skambinti vidurnaktį į bankus ir jas blokuoti. Tada tikrai nebuvo laiko ir noro ieškoti gatvėje telefono automatų ir aiškintis, kaip jais naudotis) ar bet kokiam kitam rimtam atvejui. Savaime suprantama, reikia neužmiršti pasitikrinti, ar su elektronikos prietaisais kartu keliauja ir jiems priklausantys pakrovėjai 😉 Ir dar labai pravartu pasitikrinti informaciją, kokios rozetės yra šalyje, į kurią vykstate. Hong Konge, pavyzdžiui, – britiškos, Filipinuose – amerikietiškos, Tailande – mums įprastos. Esant tokiems skirtumams, bendrą kalbą su visais prietaisais greitai randa ir universalus rozetės kištukas, visai prieš pat kelionę prisišliejęs į tarpusavyje neblogai sutariančios chebrytės būrį.

Dokumentai, draudimai, kopijos… Viskas ok?

Popieriai. Prieš kiekvieną kelionę į užsienį visada kelis kartus kaip kokią litaniją pasitikrinu, ar visa Šventoji Trejybė vietoje (“Pasas – yra, bilietai – yra, piniginė – yra”). Keliaujant ilgesniam laikui dar prisideda patikrinimas, ar turiu kelionių draudimą, bilietų ir visokių rezervacijų kopijas, tarptautinį skiepų pasą ( nors nežinau, kur jo gali reikėti, bet kad jau turiu, tai pasiimu), paso kopiją, visų banko kortelių ir slaptažodžių kortelių kopijas ( pastarosios, beje, gali labai praversti! Vėlgi tą patį kartą, kai per paskutinę kelionę į Aziją buvau apvogta, likau be visų banko kortelių ir realiai be pinigų, bankui užblokavus mano korteles bent jau galėjau naudotis elektronine bankininkyste, pervesti pinigus Raimondai į sąskaitą ir per jos kortelę iš bankomato išsiimti grynųjų. Šiaip likus mėnesiui iki kelionės pabaigos, neturint pinigų ir atgalinio lėktuvo bilieto namo, būtų turbūt visai nelinksma 😀 ). Prie popierių priskiriu ir Lonely Planet kelonių vadovus ( pati visada naudojuosi ir kitiems rekomenduoju! Praktika rodo, kad pigiausia juos pirkti internetu vokiškame Amazon’e), sąsiuvinį, skirtą skaičiuoti išlaidoms, ir mažą kišeninį kalendorių, kad susižymėčiau, ką, kur ir kada veikėme 😉

Vaistinėlė. Geriau, kai jos nereikia, bet negerai, kai staigiai prireikia ir neturi. Keliaujant į Pietryčių Aziją didžiausią dalį vaistinėlės turinio pas mane sudaro vaistai nuo visų įmanomų virškinimo problemų, vaistai nuo skausmo, karščiavimo, jūrligės ( buvau užmiršusi, kad ją turiu) ir nemažas pluoštas pleistrų. Dar gerai būtų turėti vaistų nuo alergijos ( aš užmiršau, bet nors viena iš mūsų, manau, turi 🙂 ). Ir termometrą dar turiu, tiesa.

Atsarga gėdos nedaro 🙂

Kiti kelioniniai reikmenys. O dabar ta dalis, apie kurią galbūt ne visada pagalvotumėte, jei su tuo niekada anksčiau nesusidūrėte. Nuotraukoje šalia matote tuos daiktus, kurių tikrai pasigesčiau tokio pobūdžio kelionėje. Tas žalias daiktas apačioje, neperšlampamas maišas, – nepakeičiamas fotoaparato palydovas keliaujant mažomis valtelėmis po salas, kuomet reikia iš tos valtelės išlipti, įlipti, kai vanduo  aplinkui tyška, viskas šlapia… Įdedi fotoaparatą į šį maišą ir ramu: nesušlaps, smėlio nepribyrės… Virš žalio maišo dešinėje – miegmaišis. Taip taip, tas mažutis daiktas, ne kas kitas, o kuo puikiausias Ferrino miegmaišis. Perkant nebuvau tikra, ar man jo reikės, tačiau keliaujant pasidžiaugiau ne kartą, kad jį turiu. Mažas, lengvas, kuprinėje beveik nepastebimas, o kiek kartų lindau į jį rami, žinodama, kad jame miegu tik aš viena ( kartais bungalų patalynė būna abejotinos švaros…) arba jis puikiai gelbsti, kai bungaluose išvis nebūna nieko apsikloti, o apsikloti vis tiek nors truputį norisi 🙂 Šalia miegmaišio – greitai džiūstantis rankšluostis. Vėlgi Ferrino kelioninis, mažai vietos užimantis, bet labai mano giriamas už sugebėjimą greitai išdžiūti! Taip pat nuotraukoje matote porą polietileninių lietpalčių ( geriau jų neprireiktų, bet jei staiga prireiks, kur nors juos įsigyti laiko tikrai nebus), pripučiamą pagalvėlę, skalbimo muilą ( jau minėjau apie skalbimo ypatumus anksčiau), atsarginę piniginę, kad nesinešiočiau visų grynųjų ir kortelių visada su savimi) ir porą dėžučių tablečių vandeniui valyti. ( Daugelyje šalių vanduo yra negeriamas. Nusipirkom pernai šias tabletes, kad valytume vandenį bent dantų valymui. Iš pradžių metame vieną tabletę iš vienos dėžutės, nuo kurios vanduo pasidaro chlorido skonio, vėliau reikia mesti kitą tabletę, kuris turėtų tą skonį neutralizuoti. Realybė tokia, kad po valymo vanduo vis tiek tokio šlykštaus skonio, kad aš jo nė uostyti negaliu, nešneku apie jo patekimą į burną. Naaaa, bet jeigu jau labai labai reikėtų… Kad jau turiu, paėmiau, gal netyčia pravers).

Tai štai, kai kuprinė sukrauta, ramia galva galima leisti į kelionę 😉 Mano registruoto bagažo svoris – 10,6 kg. Rankinis truputį lengvesnis. Šiaip visada sakau, kad kuo mažiau turi – tuo lengviau judi. O jeigu jau kažko LABAI LABAI reikės, ką užmiršau, vis gal rasiu, kur įsigyti. Svarbiausia nesinervinti dėl smulkmenų be reikalo, ne to juk vyksti 😉

Gerų ir šiltų ateinančių kelionių Jums linkinti –

Vaida 😉